Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė: problemos ir jų sprendimo būdai

Šeimos gydytojas vienam pacientui apžiūros metu skiria vidutiniškai 10–15 minučių. Epidemijų metu, kai per dieną tenka priimti net 50–70 pacientų, šis laikas sutrumpėja iki 5–7 minučių. Dažniausiai šio laiko nepakanka kokybiškai apžiūrai ir reikiamo gydymo paskyrimui. Tad tampa svarbu išsiaiškinti, ar įmanoma optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pagerinti jų kokybę? 

Kokybės pacientai ieško privačiose gydymo įstaigose

Privačiose medicinos įstaigose dirbančių šeimos gydytojų kabinetuose šiuo metu lankosi kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas. Šie pacientai laikosi nuomonės, kad čia dirbantys specialistai suteikia kokybiškesnes paslaugas, nes gali skirti pakankamai laiko kiekvienam pacientui.

Viena jų – vilnietė Miglė, kuri keletą metų nesėkmingai gydėsi lėtinį plaučių uždegimą. Po ne vieno vizito pas viešųjų gydymo įstaigų specialistus, moteris pasveiko tik apsilankiusi pas privačiai dirbantį šeimos gydytoją. Šis specialistas detaliai išnagrinėjo moters ligos istoriją ir, atkreipęs dėmesį į specifines pasakojimo detales, nutarė skirti tyrimus dėl vieno iš retai pasitaikančių ligos sukėlėjų. Tyrimų rezultatai patvirtino mediko prielaidą – moters ligą sukėlė mikoplazmos ir chlamidijos, o paaštrino neadekvati bronchų reakcija.

Panašia istorija dalijasi ir šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė: „Į mus kreipėsi keturiasdešimtmetė moteris, kurią vargino bendras silpnumas ir nuovargis, ūmūs sąnarių skausmai. Ji teigė, kad net po kelių apsilankymų poliklinikoje, negalavimų priežasties rasti nepavyko“. Siekdama diagnozuoti ligą, šeimos gydytoja detaliai domėjosi ne tik pacientės simptomais, bet ir gyvenimo būdu. Tuomet paaiškėjo, kad netoli miško gyvenančiai moteriai ne sykį buvo įsisiurbusios erkės. Gydytoja pasakoja, kad nedelsiant paskyrė tyrimus dėl Laimo ligos, kurie patvirtino, kad pacientei – lėtinė Laimo ligos forma, žeidžianti sąnarius. Vėliau moteriai buvo paskirtas infektologo gydymas, tad jos būklė pagerėjo.

Spręstinos sveikatos priežiūros įstaigų problemos

Akivaizdu, jog Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir įstaigų tinklui reikalingos pertvarkos. Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė teigia: „Problema ta, kad gydytojai yra priversti vykdyti papildomas funkcijas, kurias iš tiesų turėtų atlikti kiti darbuotojai. Svarbu ir tai, kad neturime visas gydymo įstaigas jungiančios sistemos, o tai verčia dubliuoti informaciją. Šiandien reikalavimai vis didėja, kalbama apie pacientų žalos ir teisių įstatymą, tačiau niekas neatsižvelgia į tai, kiek paciento konsultacijai yra skirta minučių, ar per šį laiką yra fiziškai įmanoma įvertinti paciento būklę, skirti gydymą, pateikti rekomendacijas ir tuo pačiu metu užpildyti medicininę dokumentaciją“.

Stebina ir neadekvati Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų dalimi disponuojančių Teritorinių ligonių kasų (TLK) pozicija. TLK rūpinasi gydymo įstaigų dokumentacijos tikslumu, ligonių priėmimo statistika ir kitais rodikliais, tačiau neatsižvelgia į teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo užtikrinimą.

Svarbu suvokti, kad nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas trukdo tiek jų prieinamumui, tiek ir kokybei, tad privalu kryptingai siekti PSDF biudžeto didėjimo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tokias problemas, kaip gydytojų trūkumas ir nevienodas pasiskirstymas, jaunų medicinos paslaugų specialistų emigracija.

Problemų sprendimo būdai

Vienas iš užsienio šalyse taikomų metodų, padedančių reguliuoti ir pagerinti pacientų gydymo procesą – komandinis darbas. Gydant vieną pacientą, kartu su šeimos gydytoju darbais dalinasi slaugytoja, sekretoriai, psichologas ir kiti specialistai. Dar viena kitose valstybėse taikoma praktika – visą parą veikianti medicininių konsultacijų linija, tad susidūrus su sveikatos problemomis, vietoje atvykimo į gydytojo kabinetą, galima pasikonsultuoti telefonu. Laimei, kai kurios privačios Lietuvos medicinos klinikos jau svarsto šios paslaugos įdiegimo galimybę.

“ Tai – tik keletas būdų, galinčių pagerinti Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, tačiau pirmiausia būtina pripažinti esamas problemas ir kryptingai vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų ir įstaigų tinklo pertvarkos procesus: siekti, kad PSDF biudžetas didėtų proporcingai šalies BVP augimui, padidinti ASPP įkainio dydį, užtikrinti nuoseklų šalies ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą, sudaryti kompleksinių priemonių planą, kad išlaikyti medicinos specialistus Lietuvoje bei motyvuoti jaunus specialistus rinktis darbą Lietuvos rajonuose, subalansuoti šeimos gydytojui keliamus reikalavimus ir apmokėjimą, įteisinti pacientų priemokas, sudarant palankias sąlygas papildomam sveikatos draudimui veikti,”- teigia DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Pranešimą paskelbė : Žygimantas Kvartūnas, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija

(Perskaityta per mėnesį: 26, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt