Naudinga

Sveika gyvensena pagal V. Musvydaitę: principai, kurie tiks kiekvienam

Prasidėjęs pavasaris vis dažniau verčia susimąstyti apie sveikesnį gyvenimo būdą – galimybes praleisti daugiau laiko gamtoje, pasirūpinti tinkama mityba ir nesunkiai pasiruošti artėjančiam vasaros sezonui. Didžiausias Lietuvoje nemokamas „IKI ėjimo varžybas“ organizuojanti sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė sako, kad į sveiką gyvenseną reikia eiti palengva ir pasidalina savo patirtimi, kurią nesunkiai sau gali pritaikyti kiekvienas.

Ėjimas – veikla, suburianti visą šeimą

Nors daugelis pavasarį susikoncentruoja į kūno linijų tobulinimą, V. Musvydaitė sako, kad daug svarbiau – bendros veiklos su visa šeima. Pasak jos, tai ne tik padeda lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet ir skatina sveikiau maitintis bei daugiau judėti gryname ore. 

„Tereikia šiek tiek išradingumo – kartu eiti į parduotuvę apsipirkti, kartu gaminti ar dalyvauti įvairiose aktyviose veiklose, kurioms motyvuoja skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, kai visa šeima gamina maistą, net mažieji pradeda valgyti tai, kas anksčiau jiems atrodė nepatrauklu. Taip pat pastebiu, kad šeimos, kurios dalyvauja ėjimo renginiuose, džiaugiasi ne tik kartu praleistu laiku gryname ore, bet ir, pavyzdžiui, bendra šeimos nuotrauka, kurią padaro mūsų fotografas. Galbūt kažkam tai jau yra šeimyninė tradicija ir nesvarbu, koks motyvas juos iki šių veiklų atvedė“, – sako V. Musvydaitė.

Šiemet vyksiančių didžiausių šalyje „IKI ėjimo varžybų“ ėjimo varžybų idėja taip pat kilo iš noro suburti šeimas, paskatinti jas gyventi sveikiau ir aktyviau. Pasak Indrės Baltrušaitienės, prekybos tinklo komunikacijos vadovės, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba yra neatsiejamos nuo šio prekės ženklo vertybių.

„Sveikos gyvensenos įpročius būtina ugdyti nuo vaikystės, todėl turime stengtis rodyti gerą pavyzdį mažiesiems. Šeimų dalyvavimas ėjimo varžybose yra tam puikiai tinkama vieta, kadangi čia akcentuojame ne tik judėjimo, bet ir sveikos mitybos svarbą. Pernai ėjimo varžybose įkūrėme specialų „Žingsnių turgų“, kuriame dalyviai nueitus žingsnius galėjo iškeisti į šviežias daržoves ir vaisius, taip jų išdalinome net 10 tūkst. Šiemet norėjome į šią ėjimo iniciatyvą įtraukti kuo daugiau žmonių, kad galėtume dar platesnei auditorijai parodyti, kaip svarbu ugdyti savo įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir rinktis sveikesnius produktus“, – sako I. Baltrušaitienė.

Nuo 5 iki 15 tūkst. žingsnių kasdien

V. Musvydaitė sako, kad po žiemos daugelis pamiršta pagrindinius sveikatingumo principus ir per mažai laiko skiria judėjimui. Norint vėl grįžti į ritmą, svarbu suvokti, kad judėti reikia visada – net ir darbo metu.

„Daugelis mano, kad pakanka pasivaikščioti tik po darbo, tačiau mano pagrindinė rekomendacija yra kiekvieną valandą atrasti bent 5 minutes pajudėjimui. Kartais pakanka darbe tiesiog nueiti prie spausdintuvo, kolegos ar sugalvoti kitų būdų, kaip atsitraukti nuo darbo stalo. Tai ypač svarbu tiems, kurie visą dieną dirba sėdimą darbą. Pajusite, kaip ilgainiui pradėsite gerai jaustis, net pagerės nuotaika“, – sako sveikatingumo motyvatorė.

Nusprendus sveikiau gyventi, V. Musvydaitė rekomenduoja neišsikelti per didelių tikslų. Pradėjus judėti kiekvieną valandą po 5 minutes, ji skatina nepamiršti ir ilgesnių pasivaikščiojimų laisvalaikiu – vakare arba savaitgaliais.

„Mūsų sukurtoje programėlėje „#walk15“ yra pateiktos 3 rekomendacijos, kiek žmogus turėtų nueiti per dieną. Mažiausia riba – 5 tūkst. žingsnių – tai norma, kurią privalome pasiekti kasdien. Kita riba – tai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta rekomendacija – 10 tūkst. žingsnių per dieną. O mes rekomenduojame 15 tūkst. žingsnių ribą, kurią vadiname „eiti ir pažinti“. Ji ypač tinkama savaitgaliams, kuomet žmonės turi daugiau laiko, gali leistis su šeima į ilgesnius pasivaikščiojimus ir artimiau susipažinti su mus supančia aplinka“, – pataria V. Musvydaitė.

Mitybai taip pat reikia laiko

Formuojant sveikos gyvensenos įpročius, V. Musvydaitė sako, kad svarbu pamažu ne tik pradėti judėti, bet ir keisti mitybos principus.

„Iš pradžių siūlau pradėti valgyti 4 kartus per dieną, o išsiugdžius šį įprotį – atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Mano rekomenduojama taisyklė – kas savaitę išimti po produktą, kuris nėra labai maistingas. Taip galėsite patys kontroliuoti save, o lėti pokyčiai bus efektyvesni ir nekels streso“, – pataria sveikatingumo motyvatorė.

Pati V. Musvydaitė sako, kad pusryčiai yra neatsiejama jos dienos dalis, o skanius ir sveikus patiekalus ji atranda eksperimentuodama virtuvėje.

„Aš labai mėgstu grūdėtą varškę, košę, cukinijų blynelius, o visai neseniai atradau ir sveikus ledus. Tereikia į graikišką jogurtą įberti goji uogų ir jį užšaldyti – neįtikėtinai skanu. Taip pat gaminu gal 10 skirtingų kiaušinienių ir omletų, mėgstu nustebinti šeimą. Kartais pusryčiams padarau kelias skirtingas kiaušinienes, nes visų skoniai skiriasi, bet tai nevargina. Man patinka gaminti, o naujų receptų atradimui mane ir įkvepia meilė šeimai“, – sako Vlada.

Sveikatingumo motyvatorė taip pat vadovaujasi principu, kad lėkštėje turi būti įvairių spalvų. Jos namuose šviežios daržovės valgomos ištisus metus, todėl ir vaikams jos nėra svetimos.

 

Pranešimą paskelbė: Monika Rimdžiūtė, UAB „Publicum”
Sveika gyvensena pagal V. Musvydaitę: principai, kurie tiks kiekvienam

Sveika gyvensena pagal V. Musvydaitę: principai, kurie tiks kiekvienam