Naudinga

Specialistai sunerimę dėl pacientų polinkio į antibiotikus ir klaidų

Vis didėjant sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaistininkai sunerimę dėl besikreipiančių pacientų, kurie teiraujasi antibiotikų. „Gintarinės vaistinės“ specialistų teigimu, antibiotikai nėra vaistai, skirti gydyti virusines infekcines ligas, tokias kaip peršalimą ar gripą. Antibiotikai yra efektyvūs vaistai prieš bakterines infekcijas. Tik gydytojas nustato ligą ir, kai būtina, skiria antibiotikus.  Svarbu, kad žmonės suprastų, kad užsiimdami savigyda, vartodami antibiotikus dažnai klysta ir dėl savo neapdairumo bei žinių stokos, kenkia savo sveikatai. 

Rasa Proscevičienė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė vardija didžiausias antibiotikų vartojimo klaidas ir sako, kad dažnas yra linkęs kenkti savo paties gydymui. 

„Žmonės dažnai antibiotikus taupo, vartoja kartu su kitais, nederančiais preparatais, vartoja vaistų poveikį slopinantį ar iškreipiantį maistą. Dėl tokio aplaidumo ar žinių stokos gydytojo paskirtas gydymas antibiotikais gali būti neefektyvus, sergantysis gali pradėti skųstis virškinimo, kraujotakos, širdies veiklos negalavimais“, – sako vaistininkė. 

Antibiotikai užsilikę nuo… praėjusių ligų 

Pasak R. Proscevičienės, paradoksalu tai, kad žmonės yra linkę patys nuspręsti, kada jiems pradėti ar baigti gydymo kursą. Taip pat – dalinasi arba taupo vaistus. 

„Kartais atėję į vaistinę klientai pirkdami kitus preparatus užsimena, kad turi užsilikusių antibiotikų kapsulių, kurias vartojo praeityje paskyrus gydytojui. Pasijutę geriau žmonės gydymo kurso nebaigia ir neišgertos antibiotikų kapsulės lieka vaistinėlėje, tad susirgę dar kartą po pusmečio, metų ar net ilgesnio laiko, žmonės, nesikreipę į gydytoją, išgeria likusias kelias tabletes, tikėdamiesi, kad tai jiems padės“, – sako „Gintarinės vaistinės“ atstovė. 

Vaistininkės teigimu, toks piktnaudžiavimas gali išbalansuoti natūralią organizmo galią pasipriešinti virusams bei bakterijoms. Taip pat klaida yra manyti, kad kelias dienas vartojami antibiotikai ką nors pakeis. 

„Nuo dviejų ar keturių tablečių tikrai nepasveiksite. Antibiotikai ne veltui yra receptiniai ir išimtinai skiriami tik gydytojo – tik jis gali nuspręsti, kokios rūšies ir kokį gydymo kursą jums skirti, įvertinęs jūsų būklę bei būtent tą ligą, kurią dabar sergate. Dėl tos pačios priežasties negalima vaistais dalintis, nes veikia ne pavienės tabletės, bet visas gydymo kursas“, – sako R. Proscevičienė. 

Gydantis svarbu žinoti, ką valgote 

Vaistininkė mini, kad tie, kurie vartoja gydytojo paskirtus antibiotikus ir tinkamai laikosi gydymo plano, turi atkreipti dėmesį ir į maistą, kurį valgo ligos metu. 

„Įvertinę veikliąją antibiotikų rūšį, kuri būna užrašyta ant vaistų pakuotės arba pasikonsultavę su vaistininku, sužinosite, kad skystų pieno produktų vartojimas kartu su medikamentais gali ženkliai sumažinti antibiotiko doksiciklino efektyvumą. Taip pat pieno produktų reiktų vengti vartojantiems tetraciklinų grupės antibiotikus. Be to, vartojant bet kokius vaistus, nereiktų kartu gerti greipfrutų sulčių“, – sako vaistininkė. 

Suderinamumas su kitais vaistais 

„Gydymo tetraciklinų grupės antibiotikais metu, nereikėtų vartoti geležies preparatų ir skrandžio rūgštingumą reguliuojančių vaistų. Antibiotiką doksicikliną vartojantiems kartu su geležies papildais gydymas gali būti mažiau efektyvus, nes mažėja antibiotiko antibakterinis poveikis. Tetracikliną vartojant su skrandžio rūgštingumą reguliuojančiais vaistais taip pat gali sutrikti šio antibiotiko pasisavinimas“, – sako R. Proscevičienė. 

Pasak vaistininkės, netinkamų antibiotikų ir kitų papildų ar preparatų vartojimo pavyzdžių yra ir daugiau. 

„Kiekvieną situaciją tiksliausiai gali pakomentuoti vaistininkas, patikrinantis vaistų suderinamumą kompiuterine programa. Vartojant antibiotikus praverstų atlikti suderinamumo tyrimą, kurį galima nemokamai atlikti bet kurioje „Gintarinėje vaistinėje. Tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie gydymosi metu privalo gerti kitus, lėtinėms ligoms gydyti skirtus vaistus“, – reziumavo specialistė.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”