Naudinga

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė: psichologinės  socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų kokybė turi būti užtikrinama mokslu grįsta metodika ir paslaugų kokybės stebėsena

2021 m. lapkričio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lapkričio 10 d. posėdyje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai (PPK) pristatė psichologinės socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims finansavimo modelio įgyvendinimo schemą.

Šioje schemoje atsiranda reintegracijos paslaugos, skirtos priklausomybių turinčių asmenų integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Reintegracijos paslaugos apimtų profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą. Reintegracija būtų skirta asmenims, kurie baigė reabilitacijos programą, ir jiems yra būtina pagalba įsidarbinant, grįžtant į visuomenę ir aktyvų socialinį gyvenimą.

Planuojama, kad priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos būtų koordinuojamos ir finansuojamos centralizuotai, skiriant jų teikimui tikslines valstybės biudžeto lėšas, o koordinavimo ir administravimo funkciją pavedant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.

Priklausomybę turinčių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos finansavimas būtų vykdomas Europos Sąjungos (ES) fondo lėšomis, iš naujojo, 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų (ESF) investicijų programos Lietuvoje, laikotarpio. Planuojama skirti 16 mln. ESF lėšų. Kita dalis finansavimo turėtų būti numatoma iš valstybės biudžeto lėšų: psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugoms vienam asmeniui finansuoti nustatomas maksimalus mėnesio išlaidų finansavimo valstybės biudžeto lėšų dydis yra 1000 eurų mėnesiui. Valstybės biudžeto lėšų poreikis metams – 3,465 mln. eurų. Finansavimas valstybės biudžeto lėšomis numatomas ne mažiau 85 proc. vietų esamose psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigose, t. y. 250 vietų.

Pabaigus priklausomybę turinčių asmenų psichosocialinę reabilitaciją, būtų pradedamos teikti reintegracijos paslaugos, kurios galėtų būti finansuojamos projektų atrankos konkurso būdu valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo klausimu intensyviai dirba tarpinstitucinė darbo grupė, artimiausiu metu tikimasi darbo grupės siūlymų planuojant tolimesnius veiksmus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Inga Bankauskienė pateikė informaciją apie šiuo metu teikiamą pagalba asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, integruojantis į darbo rinką ir siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Pagalba yra vykdoma įgyvendinant 2014–2020 m. ESF investicijų veiksmų programos projektą „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“. Šio projekto paslaugų tiekėjai yra 12 licencijuotų trumpalaikės socialinės globos įstaigų, teikiančių psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Pirmasis projekto etapas truko nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pirmojo reabilitacijos projekto biudžeto suma yra per 8 mln. eurų.

Antrasis projekto etapas prasidėjo 2020 m. gruodžio 1 d. ir bus įgyvendinamas iki 2022 m. vasario 28 d. Jam įgyvendinti skirta 2, 5 mln. eurų.   

2015–2022 m. ES struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojamos 177 psichologinės socialinės reabilitacijos vietos.

Projektas suteiks galimybę 1940 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nemokamai gauti psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugas ir galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę. Numatoma, kad 40 proc. paslaugas gavusių dalyvių sėkmingai baigs programą ir pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, taip pat ir savarankišką darbą.

„Psichologinės  socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų kokybė turi būti užtikrinama mokslu grįsta metodika ir paslaugų kokybės stebėsena“, – pabrėžia PPK pirmininkė Morgana  Danielė.

Šiuo metu nėra metodinio centro, kuris pagal naujausius mokslo duomenis, reguliariai peržiūrėtų ir atnaujintų bendruomenių metodines programas, todėl negali būti užtikrinama paslaugų kokybės stebėsena.

Komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie šiuo metu psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigoms dar 1999 m. parengtą metodinę medžiagą, kurią būtina peržiūrėti ir atnaujinti. Be kita ko, buvo aptartas nelicencijuotų psichologinės socialinės reabilitacijų veiklos klausimas, tačiau prie šio ir kitų temos klausimų svarstymo, komisija dar planuoja grįžti.

 

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė, mob. 698 42 104

 

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė,

tel. (8 5) 239 6815, e. p. erika.mikalajuniene@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija