Naudinga

Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Psichikos sveikatos finansavimas Lietuvoje – prioritetas, kuriam trūksta lėšų?“

2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Laisvės frakcija visuomet drąsiai ir garsiai pasisakė už psichikos sveikatą. Ketvirtadienį vykusiame viešame Laisvės frakcijos posėdyje frakcijos nariai kartu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu bei jo komanda kalbėjosi apie psichinę sveikatą Lietuvoje dabar ir kas laukia 2023-aisiais metais.

Bene pagrindinis posėdžio klausimas, skirtas ministrui, buvo apie psichikos sveikatos priežiūros stiprinimo planą ir ar tikrai ministerijos biudžete jam numatyta pakankamai lėšų.

Vyriausybės prioritetas neatsispindi biudžete

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė dar prieš susitikimą su A. Dulkiu tikino, kad nors psichikos sveikatos sutrikimai dažniausiai paveikia jaunus, darbingo amžiaus žmones, Lietuvoje ši sveikatos sritis yra mažiausiai finansuojama ir dėl to – silpniausiai išvystyta.

„Lietuva dešimtmečiais turi visus blogiausius rodiklius – nuo savižudybių iki be pagalbos paliktų ir dar teisėsaugos persekiojamų priklausomybės liga sergančių žmonių. Šią situaciją būtina keisti visiems surėmus pečius. Tai, kad biudžete metai iš metų būtent psichikos sveikatos sričiai vis neatrandama pinigų, kad trūksta 2,6 mln. eurų, yra gėda visai Vyriausybei.

Pinigai privalo ne tik būti rasti, bet turi būti ir plečiamos paslaugos – nuo besilaukiančios ir pagimdžiusios moters psichikos sveikatos užtikrinimo iki paslaugų vaikams ir paaugliams, iki psichikos sveikatos raštingumo didinimo visiems. Tai nėra išlaidos – tai yra investicija, nes psichikos sveikata yra mūsų darbingumo ir visos šalies socialinės, ekonominės gerovės pamatas“, – sako parlamentarė M. Danielė.

Įstatymų pokyčiai, anot M. Danielės, kurie padeda žmonėms jaustis geriau – ar tai būtų partnerystės įstatymas, ar priklausomų žmonių persekiojimo panaikinimas – iš viso nieko nekainuoja ir Lietuvoje turėjo būti priimti dar prieš 30 metų.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė antrina, jog 2023 m. biudžetas liūdina: „Toks sveikatos biudžetas parodo, kad psichikos sveikata, deja, nėra prioritetas. Tą drąsiai teigiu matydama kitų metų biudžeto projektą, kuriame psichikos sveikatos sričiai trūksta virš 2 mln. eurų, o savižudybių prevencijos eilutėje matome nulius. Tokia tendencija yra skandalinga ir labai kelianti nerimą, juk toli gražu nesame išsikapstę iš psichikos sveikatos duobės, vis dar pirmaujame tokiuose reitinguose, kuriuose pirmos pozicijos tikrai neatneša garbės šaliai ir gerovės jos gyventojams.“

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys viešo posėdžiu metu tikino, kad psichikos sveikata vis dėlto tikrai yra laikoma prioritetu ir dabartinė Vyriausybė – pirma Vyriausybė, kuri į šią sritį žiūri atsakingai.

Tačiau M. Danielė patikino, kad Vyriausybės veiksmai to nepatvirtina: „Estai psichikos sveikatai skiria 9 mln. eurų, o Lietuva, jei Europos Sąjunga neduoda lėšų, sėdi su nuliu. Per rinkimus kalbame, kad psichikos sveikata – prioritetas, bet dabar matome, kad tai neįgyvendinama. Šiandieniniame Vyriausybės biudžete matome, kad yra „skylių“, kurios padarytos ties psichologinės sveikatos finansavimu. Kodėl?

Dabartinė Vyriausybė į valdžią atėjo teigdama, kad psichikos sveikata – svarbus klausimas, tai skambėjo ir rinkiminiuose pažaduose, apie tai kalbėjau ir aš pati, tačiau jam nerandama pinigų. Nežinau, kaip galiu palaikyti tokį biudžetą kaip Seimo narė, kaip galiu už jį balsuoti. Tai kelia nepasitikėjimą ir atrodo graudžiai.“

Atsakydamas į Seimo narės klausimą, ministras A. Dulkys sutiko su išsakyta kritika ir nurodė, kad toks finansavimas susijęs ir su finansavimo tradicija: „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete yra 3 mlrd. eurų, o psichikos sveikatai skiriama ne daugiau kaip 5 proc. – tai Pelenės istorija sveikatos apsaugos sistemoje. Psichikos sveikatos sąskaita nėra padidintas joks kitas biudžetas, čia susiduriame su problema, kad apskritai lėšų trūksta visoms sritims – tiek širdies ligoms, tiek onkologiniams ligoniams, tiek psichikos sveikatai. Todėl tai yra visos Vyriausybės klausimas, mes neslepiame to ir keliame šiuos klausimus atvirai.“

Pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms – būtinybė, ne prabanga

Kalbėdama apie nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje, I. Pakarklytė pabrėžia, kad tokia paslauga turi būti suvokiama ne kaip papildoma, o kaip privaloma. Ne tik moterys, tačiau ir jų partneriai patiria daug pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo, todėl padėti išsaugoti psichinę sveikatą tokiu rizikingu, pažeidžiamu laiku – būtina.

„Nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikata nėra prabangos dalykas, tai yra būtina psichikos sveikatos išsaugojimo strategijos dalis. Šioje srityje reikalingi skubūs pokyčiai, pradedant nuo santykinai paprastų sprendimų, kaip kad nėščiosios kortelės papildymas psichikos sveikatos dalimi, ir baigiant kompleksine strategija, kaip spręsime nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikatos klausimus“, – sako seimo narė I. Pakarklytė.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys patikino, kad jau imtasi veiksmų šiai problemai spręsti: „Didiname psichoterapijos seansų skaičių gimdyvėms, plečiame specialistų spektrą, šiais metais pakėlėme psichoterapijos seanso bazinę kainą, jog ši galėtų konkuruoti su privačiuoju sektoriumi. Redaguojamas ir gimdyvės aprašas, pacientai informuojami ir žodžiu, ir raštu apie depresijos požymius, kur galėtų kreiptis profesionalios pagalbos.“

„Vykdome mokymus tiek akušeriams, tiek ginekologams, nes jiems taip pat trūksta žinių ir supratimo šioje srityje. Susidomėjimo sulaukiame didelio, nes jaučiame, kad ir patys medikai nori pagerinti situaciją“, – teigė A. Dulkio patarėja Simona Bieliūnė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė nurodė, kad rengiami lankstinukai gimdyvėms, kuriuos vizito metu galėtų duoti medikai. Lankstinukuose bus nurodyta informacija apie depresijos simptomus, nurodyta, kur kreiptis, norint gauti pagalbos.

„Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių pagalbos teikimo tvarkos apraše yra nurodyta, kad ir psichologinė pagalba turi būti suteikta – tiek mediko vizito į namus metu, tiek poliklinikoje. Tačiau ministro raštą galima ir tiesiog į stalčių pasidėti ir kas nurodyta, nevykdyti.

O papildomam klausimynui apie gimdyvės būklę gali priešintis šeimos medicinos komitetas, kuris ir taip nori mažinti biurokratiją medikams, todėl čia gali atsirasti pasipriešinimo, tačiau tikiu, kad tai diskusijų klausimas“, – kalbėjo viceministrė D. Jankauskienė.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas