Naudinga

Rogutės, slidės ir pačiūžos: kaip žiema džiaugtis be traumų?

Tik iškritus sniegui žiemos pramogų mėgėjai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji – skuba naudotis proga ir stojasi ant slidžių, snieglenčių, pačiūžų ar rogutėmis leidžiasi nuo kalno. Tikriausiai būtent šaltojo sezono pramogos ir yra tai, kas padeda kiek smagiau praleisti tuos tris šalčio mėnesius. Vis dėlto, šalia aktyvaus laisvalaikio koja kojon žygiuoja ir traumos. Todėl tam, kad žiemos linksmybės nei vaikams, nei suaugusiesiems nesibaigtų ligoninės priimamajame, gydytojai ir draudikai turi patarimų.

Pirmosios traumos – jau po pusvalandžio

Šaltuoju metų laiku tiek draudikų klientų, tiek ir gydytojų pacientų gretose – daugiau susižalojusių pramogautojų. Tiesa, nors dažniausiai žiemiškos traumos siejamos su paslydimais, gana didelę dalį sudaro ir žiemos pramogų entuziastų patirti susižalojimai. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojos ortopedės-traumatologės Julijos Ravinskienės, kiekvienas traumatologas ar šeimos gydytojas puikiai žino, kada ir kokia žiemos pramogų zona atidaryta mieste. Dažnai jau po pusvalandžio pradeda skambėti šeimos gydytojų kabinetų telefonai ir pasirodo pirmieji traumuotieji pramogautojai.

Tuo tarpu „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovo Mindaugas Balinsko teigmu, su žiemos sportu ar pramogomis susijusias traumas dažniau patiria mažamečiai vaikai arba paaugliai. Nors rogutės, palyginus su snieglentėmis, pačiūžomis ir slidėmis yra gana saugi pramoga, būtent jos vaikams ir atneša daugiausiai traumų.

„Tokio amžiaus vaikai yra smalsiausi. Jie turi mažesnį baimės, o kartais – net ir savisaugos jausmą. Taip pat jie ir daug aktyvesni nei suaugę. Pastebime, kad mažesni vaikai ir paaugliai dažnai patys sau susigalvoja pramogų, kurios ne visada baigiasi laimingai. Ypatingai, kai rogutėmis leidžiasi nuo tam nepritaikytų kalnų – galbūt smagiau, bet ir gerokai pavojingiau“, – sako M. Balinskas.

Vaikai gyja net du kartus greičiau nei suaugusieji

Dažniausi pramogaujant patiriami susižalojimai yra įvairūs sumušimai. Be jų pasitaiko ir kiek skaudesnių traumų – dažnai patempiamas kelias, riešas, o sunkesniais atvejais susiduriama ir su kaulų lūžiais. J. Ravinskienė pastebi, kad kartais žmonės susižaloja ne sportuodami su snieglentėmis, pačiūžomis ar slidėmis, bet pramogaudami su rogutėmis. Pavyzdžiui, smagūs nusileidimai nuo kalno kartais baigiasi labai rimtomis pasekmėmis – galvos smegenų sukrėtimais. Leisdamiesi nuo kalno vaikai, o kartais ir suaugusieji, susimuša galvas ir kitas kūno vietas krisdami arba susidūrę su kitais pramogautojais.

Gydytojos teigimu, reabilitacija po traumos priklauso nuo jos sunkumo – jeigu tai sumušimai, skaudėti nustoja per savaitę, patempimai – po mėnesio, o kaulų lūžiai gali gyti ir iki mėnesio ar trijų. Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji dažniausiai patiria panašaus pobūdžio traumas, tik vaikų – kiek lengvesnės ir turinčios švelnesnes pasekmes. Jie gyja daug greičiau ir traumas pergyvena gerokai lengviau. Pavyzdžiui, mažesniam vaikui kaulo lūžis gali gyti 3-4 savaites, o suaugusiajam gydymas gali užtrukti kone dvigubai ilgiau.

Traumos – dėl gražių nuotraukų

Tiek sveikatos priežiūros, tiek ir draudimo specialistai sutaria, kad pirmoji ir kone svarbiausia traumų prevencijos priemonė pramogaujant sniege – riešų, kelių, alkūnių ir galvos apsaugos tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Taip pat, kadangi žiemos pramogos dažniausiai yra lygu žiemos sportui, prieš sezoną specialistai pataria įvertinti pasirengimą – galbūt vertėtų prisiminti įgūdžius ar pasisamdyti instruktorių, kad juos primintų.

„Galiausiai, jau prisiminus įgūdžius, rekomenduojama nepamiršti, kad trasoje – daugybė skirtingos slidinėjimo patirties sukaupusių žmonių. Pastaruoju metu pastebime, kad suaugusieji dažnai susitraumuoja paprasčiausiai fotografuodamiesi, kai trasos viduryje bando pagauti gražiausią kadrą, taip kliudydami kitiems slidininkams. Todėl prieš staigiai sustojant visada vertėtų apsižvalgyti ir įvertinti situaciją“, – pataria M. Balinskas.

Tuo tarpu tėvams draudimo ekspertas pataria jau nuo mažų dienų vaikus mokyti pagrindinių saugumo taisyklių. Pavyzdžiui, esant ant kalno saugiausia nepradėti čiuožti, kol trasos neįveikė kiti čiuožėjai, o tik nusileidus – kuo greičiau pasitraukti ir nekliudyti kitiems pramogautojams.

J. Ravinskienės teigimu, tėvai gali ne tik mokyti, bet dar ir patys rodyti pavyzdį atžaloms: „Ne tik vaikams, bet ir patiems tėvams pramogaujant patariama nuolat būti su apsaugomis bei sąžiningai įvertinti savo ir atžalos saugumą. Kiekvienas tėvas pažįsta savo vaiką ir jo galimybes valdyti slides ar rogutes. Taip pat tėvams rekomenduoju nuo didelių kalniukų nesileisti kartu su mažais vaikais – nukritus tokia pramoga gali baigtis liūdnai. Geriausia, kai kalno dydis yra proporcingas vaiko dydžiui“.

Pranešimą paskelbė: Lina Venskaitytė, Nova media