Naudinga

Retų užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės (ebola, marburgo, dengė, geltonoji, Krymo Kongo), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Dengės karštligę lietuviai parsiveža iš kelionių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2019 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 36 įvežtiniai dengės karštligės atvejai. 2019 m. – 9 atvejai (0,32 atv./100 tūkst. gyv.). Susirgę asmenys keliavo Tailande, Kambodžoje, Filipinuose,  Kuboje.

Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmais, odos bėrimu, vėmimu, pykinimu. Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių. Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse 2017 m. buvo užregistruoti 2026 įvežtiniai dengės karštligės atvejai (sergamumo rodiklis buvo 0,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius

Lietuvoje per 2013–2019 m. laikotarpį buvo užregistruoti 79 legionierių ligos atvejai. 2019 m. – 17 ligos atvejų ir vienas – mirties.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, kuri gali pasireikšti kaip pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos. Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. 2017 m.  ES/EEE šalyse buvo užregistruoti 9 238 legionierių ligos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 1,8 atv./100 tūkst. gyventojų. Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius, nuo 2013 m. (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo rodiklis padidėjo virš 30 procentų. Daugiausiai atvejų registruojama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Listeriozė pavojingiausia nėščioms moterims, kūdikiams ir žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs

Lietuvoje 2010–2019 m. buvo užregistruoti 82 listeriozės atvejai. 2019 m. –  šeši listeriozės atvejai (sergamumo rodiklis 0,21 atv./100 tūkst. gyv.). 2010–2019 m. iš viso užregistruota 19 mirties nuo listeriozės atvejų, 2019 m. – du mirties atvejai.

Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia jokių simptomų. Didžiausią pavojų užsikrėsti listerioze turi vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys, naujagimiai, asmenys su nusilpusia imunine sistema. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, bakterijos gali sukelti meningitą, sepsį.

Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai

2010–2019 m. iš viso buvo užregistruoti 32 tuliaremijos atvejai. 2019 m. – keturi atvejai (sergamumo rodiklis – 0,14 atv./100 tūkst. gyv.).

Liga pasireiškia aukšta temperatūra (iki 38–40° C), pasireiškia drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, įvairūs odos bėrimai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, besimaudant užterštame vandenyje,  vartojant užterštus maisto produktus, įgėlus infekuotiems uodams, erkėms, blusoms. Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Užkrečiamosios ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau daugelio jų galima išvengti arba sumažinti jų žalą. Svarbu laikytis higienos, kruopščiai plauti rankas, atsakingai rinktis maistą, geriamąjį vandenį, apsirūpinti priemonėmis nuo kraujasiurbių vabzdžių įgėlimo, nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Daugiau apie retas ligas galite skaityti čia: dengės karštligė, legioneliozė, listeriozė, tuliaremija.

Pranešimą paskelbė: Ieva Janavičiūtė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras