Naudinga

Registruota daugiau susirgimų vėjaraupiais

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai  706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.).  Per dešimt šių metų mėnesių aukščiausi sergamumo rodikliai registruoti Alytaus ir Utenos apskrityse (lentelė).

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės, tikėtina, kad sergančiųjų skaičius dar augs, nes sergamumo vėjaraupiais pakilimai stebimi šaltuoju metų periodu (lapkričio – gegužės mėn.). Šiuo laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra glaudesni kontaktai, mažiau vėdinamos patalpos, todėl susidaro palankios sąlygos infekcijos plitimui, o vaikų kolektyvuose – dažnas vėjaraupių plitimas protrūkiais.
 
Sergamumas vėjaraupiais 2019 m. sausio-spalio mėn*.  

Administracinė teritorija Atvejų skaičius Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyv.
Alytaus 1 069 780,3
Kauno 3 571 635,1
Klaipėdos 1 883 593,1
Marijampolės 927 662,2
Panevėžio 883 407,5
Šiaulių 1 670 632,6
Tauragės 450 474,8
Telšių 515 386,9
Utenos 849 661,7
Vilniaus 4 700 581,8
Viso 16 517 589,6

  *Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys

Pasak ULAC specialistės E. Savickienės, vėjaraupiai yra viena užkrečiamiausių infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas. Tai reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto, tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais siekia iki 90 procentų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų.
 
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama viruso (varicella zoster), pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.

Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų.

Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

Pasak E. Savickienės, vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai, kurie pasižymi dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis ir besiskiepijančių pastaraisiais metais daugėja. Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, mažiausiai 4 savaičių intervalu.

Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:

  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs); dažniausiai vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalui, moterims, planuojančioms nėštumą, tėvams, besiruošiantiems leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojams);
  • asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (užsikrėtusiems ŽIV infekcija, sergantiems lėtinėmis plaučių, kraujo, onkologinėmis ligomis, vartojantiems steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Daugiau informacijos apie vėjaraupius galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro – ULAC interneto svetainėje.

Pranešimą paskelbė: Ieva Janavičiūtė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras