Po modernaus tyrimo – 40 procentų tikslesnė vėžio diagnozė

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja. Siekiant efektyviausio ir neuždelsto gydymo, labai svarbu vėžį aptikti kuo ankstesnėje stadijoje. Tai pasiekti padeda modernūs radiologiniai medicinos diagnostikos metodai.

Proveržį onkologinių ligų diagnostikoje šiandien daro pažangus radiologinis pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas. PET, kartu atliekant su kompiuterine tomografija, vėžio diagnozę ir gydymą gali pakeisti net iki 40 procentų. Vis dėlto, dėl tyrimui reikalingų medžiagų trūkumo Lietuvoje jis atliekamas ne visiems onkologiniams ligoniams.

Svarbu nuolat tobulinti diagnostiką

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Radiologijos klinikos gydytojo radiologo Tomo Budrio, šiandien radiologija medicinoje užima labai svarbų vaidmenį.  „Šiuolaikinė onkologijos diagnostika be radiologijos yra neįsivaizduojama. Radiologijos pakeisti kuo nors kitu yra neįmanoma, nebent ji pasikeistų pati – atsirastų nauji, mums dar nežinomi diagnostikos metodai“, – teigė jis.

Norint taikyti vienus efektyviausių diagnostikos metodų, privalu nuolat sekti ir diegti naujoves. „Radiologijoje naujausios technologijos mums padeda maksimaliai greitai, saugiai bei tiksliai nustatyti įvairius susirgimus. Nuo to priklauso tiek diagnostikos tikslumas, tiek pacientų saugumas“, – apie naujovių radiologijoje svarbą kalbėjo gydytojas radiologas.

Mūsų šalyje jau įdegtas ir taikomas pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimas – vienas tiksliausių ir sparčiausiai tobulėjančių radiologinių diagnostikos metodų, 2012 metais pirmą kartą Lietuvoje pradėtas taikyti LSMU ligoninėje Kauno klinikose. „PET tyrimas puikiai atspindi audinių metabolizmo aktyvumą. PET ir kompiuterinės tomografijos kombinacija daugeliu atvejų yra geriausias tyrimo metodas diagnozuoti naviką, nustatyti jo stadiją, įvertinti gydymo efektyvumą ar ligos atsinaujinimą. Užsienyje atliktose mokslinėse studijose teigiama, kad onkologiniams ligoniams atlikus PET ir kompiuterinės tomografijos tyrimus ligos diagnozė ir gydymo taktika gali pasikeisti iki keturiasdešimties procentų. Tai yra labai daug“, – teigė T. Budrys.

Nors PET gali smarkiai pakeisti vėžio gydymą, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, jis taikomas labai retai – maždaug 1200 tyrimų per metus. „Eurostat“ duomenimis, 2014 metais 100 000 šalies gyventojų buvo atliktas vidutiniškai 21 tyrimas, kai Vakarų Europoje tokiam pačiam žmonių skaičiui atlikta nuo 250 iki 700 tyrimų. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai šia diagnostikos naujove naudojasi daug rečiau, – kai kurių šiam tyrimo metodui reikalingų technologijų trūkumas.

Atliekant PET tyrimą pacientui suleidžiama apskaičiuota ir saugi radioakyvaus preparato (radionuklidų) dozė. Ji pagaminama pasitelkiant specialų dalelių greitintuvą. Tokio dalelių greitintuvo Lietuvoje nėra.

Norint onkologiniam ligoniui atlikti ypač tikslų ir gydymo eigą galintį pakeisti PET tyrimą, jam būtinas radioaktyvus preparatas perkamas iš artimiausių užsienio valstybių, kuriose jis yra gaminamas – Vokietijos arba Lenkijos. Tyrimą apsunkina  tai, kad radioaktyvaus preparato dalelės skyla labai greitai, todėl jį privalu panaudoti per kuo trumpesnį laiką. „Preparatą mes turime atsigabenti per tam tikrą laiką. Tam, kad visa medžiaga nesuskiltų, mes turime pirkti didesnį jos kiekį. Transportavimui užsakomas specialus lėktuvas, kuriame, išskyrus lėktuvo įgulą, papildomų žmonių būti negali, kas labai padidina radioaktyvaus preparato kainą“, – apie sudėtingą procesą kalbėjo Radiologijos klinikos gydytojas radiologas T. Budrys.

Jo teigimu, naujausi skaičiavimai rodo, kad, Lietuvoje įdiegus reikiamas technologijas ir pradėjus gaminti radioaktyvų preparatą, tyrimo kaina valstybei sumažėtų net iki 60 procentų. Tai kasmet leistų sutaupyti nemenkas sumas. Dar svarbiau – tyrimą būtų galima atlikti didesniam žmonių skaičiui. „Dabar mes per metus padarome apie 600 tyrimų. Jų poreikis kasmet didėja, kuris, prognozuojama, sieks net apie pora tūkstančių tyrimų per metus“, – apie ypač svarbų radiologinį diagnostikos metodą kalbėjo T. Budrys.

Svarbūs ir kiti metodai

Onkologinių ligų diagnostikai Lietuvoje dažnai naudojami taip pat pažangūs kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų metodai. Kompiuterinė tomografija ypatinga tuo, kad rentgeno spindulių dėka pacientas yra tarsi „supjaustomas“ atskirais pjūviais, kas leidžia žymiai tiksliau diagnozuoti audinių ir organų struktūros pokyčius. Dėl šių savybių kompiuterinės tomografijos ir PET kombinacija vėžio diagnostikoje šiandien leidžia pasiekti pačių geriausių rezultatų, be to  pati kompiuterinė tomografija ūmių būklių diagnostikoje yra nepakeičiama.

Magnetinio rezonanso tyrimas yra sudėtingesnis – jo metu matuojamas vandenilio atomų sužadinimas ir grįžimas į pastovią būseną. Šio tyrimo metu neskleidžiama jonizuojanti spinduliuotė, jis užtrunka ilgiau, mažiau tinka ūmių būklių diagnostikai. Nepaisant to, dėl itin tikslaus minkštųjų audinių atvaizdavimo onkologijoje ir neurologijoje magnetinio rezonanso tyrimas taip pat yra vienas svarbiausių diagnostinių metodų.

Nors radiologija sparčiai tobulėja, vėžio diagnostikoje šiandien vis dar neužmirštos ir paprastesnės, tačiau vis dar labai svarbios technologijos. „Pirminiai vėžio diagnostikos metodai yra praktikoje naudojami radiologiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, rentgenografiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos, mamogramos. Šie tyrimai yra nebrangūs, pakankamai greitai atliekami ir prieinami daugelyje medicinos įstaigų“, – pasakojo T. Budrys.

Pranešimą paskelbė : Tautvydas Bulvičius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt