Šventiniu laikotarpiu dalis „Gintarinės vaistinės“ tinklo vaistinių dirbs trumpiau, tačiau budinčios vaistinės didžiuosiuose miestuose bus pasiekiamos visą parą. Siekiant suderinti darbuotojų poilsį ir klientų poreikius, dalies vaistinių darbo laikas šventinėmis dienomis bus trumpesnis, o gruodžio 25 d. ir sausio 1 d. tinklo vaistinės nedirbs, išskyrus budinčias vaistines. Budinčios „Gintarinės vaistinės“ Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose dirbs visomis šventinėmis dienomis be jokių pokyčių – visą parą, todėl prireikus skubių vaistų ar konsultacijos gyventojai pagalbą ras bet kuriuo paros metu. „Šventės svarbios kiekvienam, norime, kad ir mūsų vaistininkai galėtų turėti daugiau laiko artimiesiems, pasidžiaugti šventėmis, todėl šventinėmis dienomis dalis vaistinių nedirbs arba dirbs trumpiau. Vis dėlto svarbu ir kad gyventojai gautų reikiamą pagalbą…

Modernizuotas, naujos kartos Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras ir jo atvirų duomenų portalas užtikrins duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, efektyvią duomenų stebėseną, onkologinių ligų prevenciją ir  kontrolę, padės vystyti mokslą onkologijos srityje bei sudaryti tvirtą pagrindą tolimesnei šio mokslo plėtrai. Naujasis Vėžio registras yra atviras visuomenei, todėl neabejotinai pagelbės žiniasklaidai rengiant publikacijas onkologijos temomis. Šios pertvarkos tikslas – sukurti modernų, patikimą ir populiaciniais duomenimis paremtą Vėžio registrą, leidžiantį sprendimų priėmėjams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir mokslininkams greičiau ir tiksliau reaguoti į onkologinių ligų iššūkius. „Lietuvos vėžio registras, veikiantis Nacionaliniame vėžio institute (NVI), yra populiacinis registras, skirtas registruoti visus piktybinius navikus šalyje. Vėžio atvejų registravimas Lietuvoje vykdomas dar nuo 1957 metų Nacionaliniame…

Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti? „Slogos nereikėtų nuvertinti ar ignoruoti – šis nekaltas uždegimas, kaip ir bet kuri kita liga, gali progresuoti ir peraugti į pavojų sveikatai keliančias komplikacijas, tad svarbu laiku ir tinkamai atpažinti slogos tipą bei taikyti jam skirtą gydymą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Jos teigimu, pacientai neretai slogos tipus painioja tarpusavyje, tad geriausia vengti…

Kiekvieną gruodį maistas tampa kur kas daugiau nei kasdieniu poreikiu – jis įgyja tradicijų, prisiminimų ir bendrystės prasmę. Šventinis stalas suburia žmones, pažadina emocijas ir sugrąžina pažįstamus skonius, lydėjusius ne vieną kartą. Tačiau kartu kyla klausimas: ar šiuolaikiniame ritme dar gebame valgyti sąmoningai ir su tikru malonumu?  Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, kad pirmiausia reikėtų suvokti: kasdienis maistas skiriasi nuo šventinio. Šventiniam maistui būdingi saviti skonių deriniai – saldūs, sūrūs, riebūs, itin išraiškingi, taip pat įvairios tekstūros ir jų kombinacijos. „Šventinis maistas, ypač Kalėdinis, turi gilias tradicijas, todėl dažnai pakanka tiesiog atkartoti tai, kas žmones džiugino dešimtmečius. Kūčių ir Kalėdų meniu…

Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų. „Šventinių drabužių tendencijos labai radikaliai nesikeičia – žmonės ir toliau renkasi prabangesnes medžiagas bei klasikines spalvas. Aksomas, šilkas, blizgios faktūros kuria šventinę nuotaiką ir yra kiekvieno sezono hitas. Per didžiąsias metų šventes dominuoja ne tik klasikinio kirpimo fasonai, bet ir spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, vyšninė raudona, smaragdo žalia“, – komentuoja Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“…

Atėjus žiemai, nejučia sugrįžta vaizdiniai iš vaikystės – girgždantis sniegas po kojomis, raustantys skruostai, šilta arbata po pasivaikščiojimo ir tas ypatingas jaukumo jausmas, kai išorinis pasaulis nurimsta, o laikas tarsi sustoja. Tačiau šiandienos vaikams žiema ne visada suteikia tuos pačius potyrius. Skaitmenizacijos amžiuje vaikai vis daugiau laiko praleidžia patalpose, o nuolatinis ekranų naudojimas tampa kasdiene rutina. SOS vaikų kaimai Lietuva pastebi, kad būtent žiemą išauga nerimo, įtampos ir nuotaikos svyravimų atvejų, o jautresniems ar psichologinių sunkumų patiriantiems vaikams šis sezonas gali būti dar sudėtingesnis. Anot SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, žiemos metu vaikų emociniai poreikiai išryškėja labiausiai, todėl fizinis aktyvumas ir kokybiškas laikas su artimaisiais tampa kertiniais…

Po sunkių traumų, insulto ar ortopedinių operacijų pacientų sveikimo kelias dažnai nesibaigia ligoninėje – jis tik prasideda. Reabilitacija tampa esmine gydymo dalimi, padedančia grįžti į savarankišką gyvenimą, mažinti skausmą, atkurti judėjimo funkcijas ar net psichologinę pusiausvyrą. Tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai toje pačioje klinikinėje situacijoje gydytojų požiūris skiriasi, o tai gali turėti tiesioginę įtaką paciento sveikimui. „Pavyzdžiui, vieni mano, kad elektroterapija epilepsija sergančiam pacientui gali būti taikoma, kiti – ne, arba nesutaria, kokiomis sąlygomis ji būtų saugi. Tai vadinamosios „pilkosios zonos“, kai vienoje įstaigoje gali būti rekomenduojama viena, o kitoje – visai kas kita“, – sako „Eglės sanatorijos“ Medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja…

Nors apie sveiką gyvenseną ir ilgaamžiškumą dažniausiai kalbame galvodami apie mitybą ar fizinį aktyvumą, vis daugiau tyrimų rodo, kad dantų būklė ir burnos mikrobiota gali tiesiogiai veikti mūsų gyvenimo kokybę, ligų riziką ir net gyvenimo trukmę. Sveiki dantys prisideda prie geresnės širdies, smegenų ir imuninės sistemos veiklos, o disbalansas burnos mikrobiotoje gali būti susijęs su Alzheimerio, diabeto ar širdies ligų rizika. Šiuolaikinėje odontologijoje ilgaamžiškumo principai susilieja su pažangiomis technologijomis. Tokią kryptį nuosekliai puoselėja odontologijos klinikos „Albodent“ specialistai, į dantų atkūrimą žvelgiantys ne tik kaip į grožio ar funkcijos klausimą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos garantą. Planavimas „nuo galo“: nuo 3D modelio iki implanto įsriegimo Kaip pasakoja gydytojas odontologas Justinas…