Mados aksesuarų prekės ženklas BURGA pristato įvaizdinę kampaniją, kurios epicentre – paprasta ir žmogiška įžvalga: gyvenimas lengvesnis, kai esi gražus. Savaitės pradžioje po Lietuvą pasklido žinutė „Geriau būti gražiam“. Šis užrašas buvo pastebimas Lietuvos miestuose, skatino diskusijas apie grožį ir visuomenės lūkesčius, kėlė įvairias mintis bei nepasitenkinimą. Tačiau antruoju kampanijos etapu prekės ženklas atskleidžia tikrąją žinutę – „Geriau būti gražiam. Sau.“ Ja BURGA siekia padrąsinti žmones pasitikėti savimi ir paskatinti autentišką saviraišką. „Vos prieš mėnesį atšventę dešimtąjį prekės ženklo gimtadienį, grįžtame ir dėmesį sutelkiame ten, nuo ko viskas ir prasidėjo – Lietuvoje. Tai pirmoji, išskirtinai Lietuvos rinkai skirta BURGA įvaizdžio kampanija, kurios dėmesio centre – opi socialinė tema – grožio…
VU Medicinos fakulteto mokslininko tyrimai rodo: COVID-19 pandemija laikinai pakeitė visuomenės mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius
Prieš šešerius metus prasidėjusi COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė viso pasaulio gyvenimo būdą, įskaitant mitybos įpročius, maisto pasirinkimo kriterijus, maisto papildų vartojimą bei fizinį aktyvumą. Šiemet Lietuvoje buvo pristatytas reprezentatyvus mokslinis tyrimas, kuris atskleidė, kaip šiose mūsų kasdienybės srityse rodikliai keitėsi 2021–2023 metais: pandemijos metu žmonės labiau susimąstė apie savo sveikatą, tačiau išryškėjo patikimos, aiškios informacijos, ką daryti teisingai, trūkumas. Apie tyrimo rezultatus kalbiname jį atlikusį VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos specialistą dr. Roką Arlauską. Pandemija, privertusi visuomenę keisti įpročius Pasaulio sveikatos organizacijai 2020 m. kovo 11 d. paskelbus COVID‑19 pandemiją, daugelyje šalių buvo įvesti fizinio kontakto apribojimai, ribota medicininė pagalba. „Daug baimės ir neaiškumo paskatino žmones ieškoti alternatyvių būdų…
Rando kokybė – ne atsitiktinumas: kuo skiriasi plastikos chirurgo ir dermatologo pjūvis?
Nesvarbu, ar šalinamas apgamas, ar gilus odos darinys – randas, likęs po procedūros, tampa ne tik medicininio įsikišimo pėdsaku, bet ir žmogaus gyvenimo dalimi. Kai randas yra matomoje srityje – ant veido, kaklo, krūtinės ar rankų – daugeliui pacientų svarbus ne tik saugumas, bet ir tai, kaip oda atrodys ilgainiui. Būtent todėl vis dažniau klausiama: ar yra skirtumas, koks specialistas šalina darinį – dermatologas ar plastikos chirurgas? Apie tai kalbamės su klinikos „DermaSurgic“ plastikos chirurgu Domu Kurlavičiumi,besispecializuojančiu chirurginiame odos darinių šalinime ir minimaliai invazyviose estetinėse procedūrose. Skirtingos specializacijos – skirtingas požiūris į pjūvį Pasak gydytojo, dermatologai ir plastikos chirurgai dirba skirtingose medicinos srityse, todėl ir jų požiūris į odos pjūvį…
Semagliutidas: kas iš tiesų slypi už daug diskusijų keliančio vaisto nuo nutukimo
Per pastaruosius kelerius metus semagliutidas tapo vienu dažniausiai minimų vaistų kalbant apie svorio mažinimą – vieniems jis atrodo kaip ilgai lauktas medicinos proveržis, kitiems kaip pavojinga mada ar „lengvas kelias“. Tačiau tokios priešingos reakcijos dažniausiai kyla ne dėl paties vaisto, o dėl to, kaip vis dar suvokiamas nutukimas ir jo gydymas. Kas iš tiesų yra semagliutidas, kaip jis veikia organizme, kam jis skiriamas ir ką apie jo saugumą bei poveikį rodo moksliniai tyrimai? Moksliniai tyrimai rodo, kad svorio mažinimas nėra vien motyvacijos ar valios klausimas. Numetus svorio organizmas linkęs „priešintis“ pokyčiams: sustiprėja alkio signalai, sotumo jausmas atsiranda vėliau, o energijos sąnaudos sumažėja. Kitaip tariant, kūnas siekia grįžti į jam pažįstamą…
Svarbu ne vien sportas ir mityba: mūsų svorį lemiantys procesai organizme dažnai lieka nematomi
Žmogaus kūno svorį lemia daugybė veiksnių – nuo pasirinkto gyvenimo būdo iki sudėtingų biologinių procesų. Nors kalbant apie svorio metimą dažnai akcentuojamas tik intensyvus fizinis krūvis ir mityba, vienas svarbiausių, tačiau neretai nuvertinamų aspektų, yra hormonų veikla, daranti tiesioginę įtaką riebalų kaupimuisi ir svorio pokyčiams. Fizinis aktyvumas pats tiesiogiai nedegina riebalų – jis suaktyvina hormonus, kurie reguliuoja šį procesą. „Hormonai yra cheminiai pasiuntiniai, reguliuojantys organizme vykstančius procesus. Jie yra viena iš nutukimo priežasčių. Tam tikri hormonai veikia apetitą, medžiagų apykaitą ir kūno riebalų pasiskirstymą. Nutukę žmonės turi pakitusį šių hormonų kiekį, kuris lemia nenormalią medžiagų apykaitą ir padidėjusį kūno riebalų kaupimąsi“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja…
Grožio injekcijos – medicininė procedūra, o ne kosmetinė paslauga: ką svarbu žinoti?
Hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijos šiandien – plačiai prieinamos procedūros, dažnai siejamos su grožio rutina. Tačiau specialistai pabrėžia – šios intervencijos toli gražu nėra tik kosmetinis prisilietimas. Netinkamai atliktos jos gali kelti grėsmę sveikatai, o net ir sėkmingai įvykus procedūrai – svarbu tinkamai prižiūrėti odą, kad būtų išvengta nemalonių pasekmių. Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, pastaruoju metu vis dažniau į vaistines užsuka pacientų, ieškančių pagalbos po estetinės medicinos procedūrų. „Žmonės ieško ne tik raminančių ar gijimą skatinančių priemonių – jie dalijasi savo patirtimi, klausia, ar tai, ką jaučia, yra normalu, kada reikia sunerimti. Tokia tendencija rodo, kad didėja sąmoningumas – pacientai nori suprasti, ką su savo oda…
Privalomasis sveikatos draudimas: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet
Metų pradžia – laikas pasirūpinti tuo, kas svarbiausia. Ar tikrai jūsų sveikatos draudimo visos įmokos sumokėtos, o draudimas galiojo kiekvieną mėnesį per praėjusius metus? Net vienas mėnuo gali lemti nepatogumų ar papildomų išlaidų. Sužinokite, kam reikalingas papildomas sveikatos draudimo mėnuo ir kokie svarbūs pokyčiai laukia šiemet. Kada suteikiamas papildomas mėnuo Gyventojams pravartu žinoti, kad nustojus galioti privalomajam sveikatos draudimui (PSD), jam dar suteikiamas vadinamasis papildomas mėnuo – laikotarpis, kai sveikatos priežiūros paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau su sąlyga, kad iki to mėnesio pabaigos bus sumokėta PSD įmoka. „Pavyzdžiui, jei nuo sausio 6-osios nutrauktumėte darbo santykius, būtumėte laikomas apdraustuoju iki sausio 31-osios. Be to, visą vasarį turėtumėte papildomą mėnesį ir avansu…
Kasdieniai nelaimingi atsitikimai – nematoma grėsmė finansiniam saugumui
Nelaimingi atsitikimai įvyksta akimirksniu ir dažnai – dėl visiškai kasdienių situacijų. Užviręs puodas, paslydimas ant laiptų ar netikėtas augintinio šuolis ant peties. ERGO ekspertai sako, kad būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio menkos smulkmenos tampa rimtų traumų, ilgalaikio nedarbingumo priežastimi. Draudimo bendrovės ERGO tyrimas, atliktas kartu su sociologinių tyrimų agentūra „Norstat“, atskleidė, kad tik 28 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, jog šešiems mėnesiams tapę nedarbingi galėtų padengti visus savo finansinius įsipareigojimus – paskolas, būsto išlaikymo išlaidas ar kitas būtinas išlaidas. Dar 32 proc. mano, kad „greičiausiai susitvarkytų“, tačiau net 40 proc. pripažįsta, kad tokia situacija būtų sudėtinga arba visiškai nepakeliama. Neįtikėtinos istorijos nutinka nuolat Praėjusiais metais ERGO buvo pateiktas ne vienas…
Skubios pagalbos skyrius ar šeimos gydytojas: kaip žinoti, kur kreiptis pirmiausia?
Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta pasireiškus simptomams, kuriuos galima saugiai stebėti ir kontroliuoti namuose. Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Ieva Kasiulevičiūtė pabrėžia, kad į priėmimo skyrių derėtų vykti tik tuomet, kai yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes kitu atveju gali tekti gerokai palaukti apžiūros, o už suteiktas paslaugas – susimokėti. „Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg greitai skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama. Šiais laikais internete galima rasti daug informacijos apie…
Dirbtinio intelekto akimis: kaip technologijos mokosi „matyti“?
Kompiuteris, skenuojantis žmogaus kūną, ar robotas, padedantis atrinkti brokuotas prekes – tokios technologijos šiandien jau nestebina nei vieno. O ką manytumėte, jei televizoriai skaitytų žmogaus kūną ir paklaustų, ar mums viskas gerai? Arba rankos mostu šviesos jungiklis įjungtų arba išjungtų šviesą, o judesio jutikliai stebėtų vyresnius artimuosius ir, vos tik nutikus nelaimei, praneštų tai jums? Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius dr. Vidas Raudonis įsitikinęs, kad netolimoje ateityje tokios technologijos galėtų papildyti žmonių gyvenimus. „Mes patys galėsime regėti daugiau, nes neapsiribosim tik regimąją šviesa“, – teigia V. Raudonis. Visa tai ir panašūs dalykai tampa įmanomi dėka kompiuterinės regos – dirbtiniu intelektu (DI) paremtos technologijos, leidžiančios „mašinoms“…
