Metų pradžia tradiciškai siejama su pažadais daugiau judėti, sveikiau maitintis ar labiau rūpintis emocine savijauta. Vis dėlto pastaraisiais metais šie pokyčiai vis dažniau peržengia trumpalaikių naujametinių iššūkių ribas ir tampa sąmoningu gyvenimo būdo peržiūrėjimu. Tai atsispindi ne tik žmonių planuose, bet ir realiuose pasirinkimuose – nuo išaugusio sporto klubų lankomumo iki sporto bei laisvalaikio prekių paklausos. Sportas – ne tik dėl išvaizdos, bet ir emocinės savijautos Sporto klubų atstovai pastebi, kad metų pradžia išlieka vienu aktyviausių laikotarpių – sausį lankomumas išauga vidutiniškai 25-30 proc., tačiau keičiasi sportuojančiųjų motyvacija. Pasak „Lemon Gym“ generalinės direktorės Gretos Radzevičienės, sportas vis dažniau tampa ne tik estetinių tikslų siekimo priemone, bet ir kasdienės savijautos palaikymo…
Nauji ribojimai CMR (kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai) cheminių medžiagų naudojimui kosmetikos gaminiuose
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. bus taikomi nauji draudimai ir ribojimai CMR (kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai) cheminių medžiagų naudojimui kosmetikos gaminiuose. Minėti pokyčiai nustatyti 2026 m. sausio 12 d. priimtame Komisijos reglamente (ES) 2026/78, kuriuo iš dalieskeičiamas Kosmetikos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009. Gamintojai, importuotojai ir profesionalūs kosmetikos naudotojai raginami iš anksto peržiūrėti kosmetikos gaminių sudėtis ir pasirengti pokyčiams iki naujų reikalavimų taikymo datos – 2026 m. gegužės 1 d. Nuo šios datos Europos Sąjungoje bus draudžiama kosmetikos gaminiuose naudoti 15 cheminių medžiagų, naujai suklasifikuotų kaip CMR medžiagos. Kartu bus pakeisti galiojantys ribojimai dėl sidabro (masyvios formos, miltelių ir nanodalelių pavidalo), konservantų: o-Phenylphenol ir Sodium o-Phenylphenate bei cheminės medžiagos Hexyl…
Kviečiame išrinkti šių metų Vaistinį augalą!
Lietuvoje prasideda tradiciniai metų Vaistinio augalo rinkimai. Šiemet jie skirti temai „Vaistinis augalas 2026 – imuniteto pagalbininkas“. Visus, besidominčius vaistiniais augalais, kviečiame aktyviai balsuoti ir padėti išrinkti augalą, kuris geriausiai atspindi sveikatą stiprinančias gamtos galias. Balsavimas vyksta iki 2026 m. vasario 10 d.: BALSUOTI Rinkimai šiemet dedikuojami mokslininko prof. Kazimiero Grybausko 140-osioms gimimo metinėms. K. Grybauskas buvo ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vadovas, bet ir vaistinių augalų skyriaus steigėjas, farmakognostas, vaistinių augalų tyrėjas ir propaguotojas, Lietuvos botanikų ir farmacininkų draugijos pirmininkas. Ekspertų komisijos posėdis vyks 2026 m. vasario 12 d., o rinkimų rezultatai bus paskelbti vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kviečiame dalyvauti ir kartu išrinkti augalą, kuris simboliškai…
Nematomi naviko laiškai: kaip glioblastoma kalbasi su smegenimis
Giedrius Steponaitis, Paulina Vaitkienė Neuromokslų institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kai smegenų ląstelės ima veikti prieš mus Kartais rimta liga apie save praneša netikėtai. Stiprėjantys galvos skausmai, staiga atsiradę traukuliai, sutrikusi kalba ar atmintis – simptomai, kurie gali visiškai apversti žmogaus gyvenimą. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių – galvos smegenų navikai, laikomi vienomis sudėtingiausių ir pavojingiausių ligų šiuolaikinėje medicinoje. Galvos smegenų navikai – tai neįprastai besidauginančių ląstelių sankaupos, kurios gali augti agresyviai, skverbtis į aplinkinius audinius ir trikdyti gyvybiškai svarbias smegenų funkcijas. Viena pavojingiausių šių ligų formų – glioblastoma. Ji progresuoja itin greitai, dažnai atsinaujina net po gydymo ir iki šiol išlieka rimtu iššūkiu tiek gydytojams, tiek mokslininkams visame…
Santaros klinikų administracija ir profesinės sąjungos sprendžia darbo užmokesčio tvarkos klausimą
2026 m. sausio 14 d. Santaros klinikų administracija susitiko su ligoninėje veikiančių profesinių sąjungų atstovais aptarti 2026 metų darbo užmokesčio tvarkos ir galimų pokyčių. „Susitikime su profesinių sąjungų atstovais aptarėme 2026 metų darbo užmokesčio klausimus ir ligoninės finansinę situaciją. Kadangi 2026 m. sutartis su Valstybine ligonių kasa dar nėra pasirašyta, šiuo metu būtų neatsakinga tvirtinti naują darbo užmokesčio tvarką. Todėl sutarėme pirmiausia užbaigti derybas su ligonių kasa, turėti tikslius finansinius rodiklius ir tuomet, kartu su profesinėmis sąjungomis, derėtis dėl darbo užmokesčio tvarkos ir galimų pokyčių. Mūsų tikslas – skaidrūs sprendimai, tvarus finansų planavimas ir nuoseklus atlygio augimas“, – sako Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša. Anot vadovo, tikimasi, kad derybos…
30 žvakučių ant torto ir 237 gyvenimo stebuklai
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos – toliau NTB, šiandien ant torto uždega 30 žvakučių. 1996 metų sausio 16 d. tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus pasirašė įsakymą Nr. 43 Dėl Nacionalinio organų transplantacijos biuro įkūrimo. NTB, minėdamas savo trisdešimtmetį sako – dirbsime dėkodami ir švęsdami visus metus, kviesdami bendradarbiauti ir skleisti organų donorystės ir transplantacijos žinią visus ir visiems, kasdien ir bet kokiomis formomis, o šiandien pristatome 2025 metų rezultatų apžvalgą. 2025 metais organų donorystės ir transplantacijos dėka, sulaukę kvietimo į organų transplantaciją džiaugiasi 237 žmonės Lietuvoje ir Europoje (151 Lietuvoje ir 86 kitose Europos šalyse). Praėjusiais metais užregistruoti 158 potencialūs donorai, iš kurių net 83 tapo efektyviais.…
Kai žiemos pramogos baigiasi ligoninėje: traumatologas apie pavojus čiuožiant nuo kalniukų
Žiema ir sniego pusnys daugeliui asocijuojasi su pramogomis gryname ore. Visgi pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie skaudžias žiemos pramogų pasekmes, kai čiuožinėjimas nuo tam nepritaikytų kalniukų baigiasi sunkiomis traumomis, neretai su negrįžtamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad čiuožinėjimas nuo kalniukų turi savitų rizikų, kurias būtina žinoti ir stengtis jų išvengti. Ortopedas traumatologas Dovydas Prascevičius pastebi, kad iškritus gausiam sniegui ir susiformavus sniego dangai išauga traumų, patiriamų čiuožinėjant nuo kalniukų, skaičius. Dažniausiai traumas patiria aktyviausieji žiemos pramogų dalyviai − vaikai ir paaugliai, tačiau pasitaiko ir suaugusiųjų traumų. Daugiausiai pavojų, pasak gydytojo, slypi ant mieste esančių kalniukų, kuriuos čiuožinėjimo trasomis paverčia patys žmonės. „Miesto kalniukai ir šlaitai gali būti ypač pavojingi…
Nauji metai be rezoliucijų: kodėl vis daugiau žmonių renkasi nuoseklius pokyčius
Naujųjų metų pradžią įprastai siejame su pažadais sau – nuo didesnio fizinio aktyvumo ir sveikesnės mitybos iki naujos kalbos išmokymo. Tačiau vis daugiau žmonių šio modelio atsisako. Vietoje ambicingų rezoliucijų, kurios dažnai subliūkšta jau pirmosiomis metų savaitėmis, žmonės renkasi nuoseklius, kasdienius pokyčius ir didesnį dėmesį tam, kaip jaučiasi iš tikrųjų. Psichologai pastebi, kad toks požiūris ne tik mažina vidinį spaudimą, bet ir leidžia pokyčius įgyvendinti tvariau – be kaltės, gėdos ar nusivylimo savimi jausmo. „Mes niekada nepradedame gyvenimo nuo balto lapo – nepriklausomai nuo datos kalendoriuje, mes visada tęsiame savo gyvenimą. Dėl to naujametiniai pažadai dažnai tampa ne įkvėpimu, o papildomu spaudimu sau, ypač kai jie būna per dideli ar…
Odos priežiūra žiemą: kokias klaidas darome dažniausiai?
Žiema – iššūkių metas mūsų odai. Šaltis, sausas patalpų oras, vėjas ir staigūs temperatūrų pokyčiai silpnina jos apsauginį barjerą. Dėl to oda dažniau sausėja, tampa jautresnė, gali parausti ar pradėti šerpetoti, o ilgainiui išryškėja ir ankstyvi senėjimo požymiai. Vis dėlto neretai problemą sustipriname patys: žiemą laikomės tų pačių įpročių, nors odai šiuo metu reikia visai kitokios priežiūros. „Mary Kay“ kosmetikos bendrovės vizažistė ir mokymų vadovė Baltijos šalims Jelena Liaudinienė atskleidžia, kokias klaidas žiemą darome dažniausiai ir kaip jų išvengti. 1. Tęsiame naudoti vasaros sezonui skirtas priemones. Viena dažniausių klaidų žiemą – tęsti tą pačią odos priežiūros rutiną, kuri puikiai veikė vasarą. „Šiltuoju sezonu dažnai renkamės lengvas, gelinės tekstūros priemones, gaivesnius…
Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai progresuojančias ligas
Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso viso organizmo stabili veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas ir šalina toksinus. Tačiau šis organas neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgai nesukelia jokių simptomų. Dėl to kepenų ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai, kai jų gydymas jau sudėtingas. Pasak prof. Limo Kupčinsko, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesoriaus, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovo, kepenys – labai svarbus mūsų organas. Jas, kaip ir širdį – turime tik vieną, ir šio organo ligos gali būti labai pavojingos mūsų sveikatai, netgi sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Kepenų cirozė – ilgo ir dažnai tyliai vykusio patologinio proceso pasekmė Viena tokių…
