Remiantis apklausų duomenimis, baimė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugybė žmonių kenčia prarastų dantų sukeliamą diskomfortą, tačiau vengia kreiptis dėl jų atkūrimo. Šis jausmas dažnu atveju nulemtas traumuojančios dantų gydymo patirties tais laikais, kai jis toli gražu nebuvo toks pažangus, kaip šiandien. Ir nors šiuolaikinis gydymas žymiai patobulėjęs, todėl visada užtikrinamos beskausmės ir didelio diskomforto nesukeliančios procedūros, ne visiems pavyksta nuslopinti giliai į atmintį įsirėžusius nemalonius prisiminimus. Tokiu atveju šiuolaikinė odontologija siūlo sprendimą – chirurginį dantų gydymą su sedacija. Plačiau apie šį metodą ir jo privalumus pasakoja Šilutės odontologijos implantologijos klinikos („ŠOIK“) gydytojai – burnos chirurgas Marijus Strazdas ir anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Benetis. Pasak M. Benečio, sedacija – tai medikamentų sukeltas…
Grilyje keptas sūris: kulinarijos technologė pataria, kokį pasirinkti ir kuo jį gardinti (receptas)
Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, kur ne tik džiaugiamės geru oru bei puikia kompanija, bet ir mėgaujamės grilio patiekalais. Nevalgantiems mėsos ar norintiems paįvairinti savo mitybos racioną puiki alternatyva – ant grotelių keptas sūris. Renkantis sūrį sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena atkreipti dėmesį į jo riebumo procentą bei patiekalą, kuriame jis bus naudojamas. Tuo tarpu „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria su kuo galima valgyti „Halloumi“ sūrį bei kaip teisingai jį išsikepti. Siūlo atkreipti dėmesį į riebumo procentą Sūris yra be galo plati produktų grupė – nuo minkštųjų iki kietųjų ar fermentuotų. Kaip teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, renkantis sūrį reikėtų…
Vaistų vis dar nerūšiuojame: tokio įpročio neturi netgi 65 proc. gyventojų
Buitinių atliekų rūšiavimas jau gerai pažįstamas daugeliui gyventojų, tačiau iki šiol dauguma nerūšiuoja vaistinių preparatų. „Eurovaistinės“ duomenimis, vaistus rūšiuoja vos 35 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu likusieji juos kaupia namuose, išmeta kartu su buitinėmis atliekomis ar nuleidžia į unitazą. Vos 35 proc. gyventojų rūšiuoja vaistus Remiantis „Eurovaistinės“ užsakyta tyrimų bendrovės „Sprinter“ gyventojų apklausa, paaiškėjo, kad nors kasmet vaistus žmonės rūšiuoja vis aktyviau, tai daro vos 35 proc. gyventojų: „Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą – tai galime drąsiai sakyti skaičiuodami į vaistines atnešamus nebereikalingus ar pasibaigusios galiojimo vaistus. Vien pernai gyventojai į „Eurovaistines“ atnešė 8 874 kg vaistų ir tai yra 3,6 kartus daugiau nei 2021 metais.…
Darbuotojų savijautą ir rezultatus pagerins nedideli pokyčiai įmonėje – mokslininkai įvardija, ką keisti
Kad įmonės rezultatai bei darbuotojų motyvacija būtų geri, mokslininkai pataria daugiau dėmesio skirti fizinei aplinkai, kurioje darbuotojai leidžia darbo valandas. ISM Vadybos ir ekonomikos, Rytų Anglijos bei Liverpulio universitetų tyrėjai išsiaiškino, kad supanti aplinka darbuotojus paveikti gali tiek teigiamai, tiek neigiamai. Tad jei kolektyvas atrodo išsikvėpęs, aplinkos pokyčiai gali padėti situaciją pataisyti. Išsami mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad norint užtikrinti gerą savijautą darbe svarbu ne tik santykiai su kolegomis bei vadovais ar paties darbo specifika. Darbuotojų savijautai vis daugiau dėmesio teikiančios organizacijos raginamos įtraukti kolektyvą į sprendimų priėmimą kuriant įmonės fizinę aplinką. Mokslinę literatūros apžvalgą parengusios mokslininkės ISM tyrėjos Rūta Kazlauskaitė, Ieva Martinaitytė ir Ieva Augutytė-Kvedaravičienė bei Liverpulio universiteto tyrėja…
Skelbiamas konkursas LSMUL Kauno klinikų direktoriaus pareigoms užimti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai, kurie yra pasiryžę savo žiniomis, kompetencijomis ir patirtimi prisidėti prie teigiamų pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, kviečiami teikti paraiškas iki birželio 19 d. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Kauno klinikos yra vienas didžiausių medicinos ir mokslo centrų Lietuvoje, pelnęs tarptautinį žinomumą ir pripažinimą, tad potencialiems vadovams tai būtų profesinės karjeros viršūnė. „Kauno klinikos yra ta organizacija, į kurią krypsta pacientų ir medikų bendruomenės akys, kai kalbama apie lyderystę medicinoje, diegiamas inovacijas. Kviečiu kandidatus išbandyti savo profesines ir vadybines ambicijas vadovaujant vienam didžiausių Lietuvos darbdavių, kur teks derinti įstaigos darbo, gydymo…
Tyrimas: tik 1 iš 10 gyventojų mokėtų suteikti pirmąją pagalbą
Tik 13 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, kad prireikus jie sugebėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai atskleidė naujausia KOG instituto atlikta apklausa, kurią užsakė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą, ar patiems yra tekę būti situacijoje, kai pirmosios pagalbos kažkam reikėjo, ir kokius pagalbos veiksmus gyventojai mokėtų atlikti. Remiantis Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl nelaimingų atsitikimų Lietuvoje mirė beveik 1300 žmonių. Nelaimių pasitaiko įvairiose situacijose: transporto įvykiuose, nukritus nuo įvairių paviršių, pavyzdžiui laiptų, pastolių, be to, žmonės susiduria su užspringimais, šiltuoju sezonu nutinka itin daug skendimų. „Nutikus nelaimingam atsitikimui svarbi kiekviena akimirka, todėl bazinės pirmosios pagalbos suteikimo žinios gali išgelbėti…
Ankstukų šventėje pirmoji ponia D. Nausėdienė dėkojo tėvams ir medikams
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės parke vykusioje ankstukų vasaros šventėje, kur susirinko maži, ūgtelėję ir jau dideli ankstukai, jų šeimos, geradariai bei globėjai iš visos Lietuvos. „Būnant čia, su Jumis, apima ypatingas jausmas. Norisi plačiai šypsotis šioje bendrystės, begalinio dėkingumo ir pačios tyriausios meilės vienas kitam šventėje. Džiaugiuosi matydama tokią stiprią bendruomenę. Jūs geriau nei kas kitas žinote, ką reiškia būti drauge, palaikyti vienas kitą pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis ir dalintis laime džiugesio momentais“, – savo sveikinimo kalboje sakė pirmoji ponia. Kreipdamasi į ankstukų tėvus D. Nausėdienė pabrėžė, jog jų pasiaukojimas ir neblėstantis tikėjimas daro stebuklus, meilė gydo sielą, o būdami drauge, dalindamiesi…
Kaip tinkamai pasirinkti batus pagal savo kojas?
Ar prisimenate, kai vaikystėje tėvai jūs nuvesdavo matuotis ir pirkti batų? Kai buvome vaikai, buvo labai svarbu pasirinkti tinkamus batus, kad mūsų pėdos galėtų normaliai augti. Taigi, kodėl mes taip atsainiai pradedame elgtis ir nebeskirti tiek dėmesio savo kojoms suaugę? Apskritai, mūsų pėdos nustoja augti, kai mums sukanka 18 metų. Tačiau mūsų pėdų dydis gali kisti dar daugelį metų po to. Be akivaizdaus diskomforto, kurį sukelia netinkamai prigludusių batų dėvėjimas, prie viso to rizikuojate pakenkti kojoms ir iššaukti tokias problemas kaip sąnario deformacija, kulkšnies nestabilumas ar skausmas dėl pilnapadystės. Taigi, kokia turi būti tinkama avalynė? Gera kulno atrama – Jūsų pasirinktas batas turi prilaikyti užpakalinę pėdos dalį, tuo pačiu užtikrinant…
Sotus ir baltymais turtingas pyragas patiks tėčiams – pradžiuginkite juos rikotos sūrio desertu (receptas)
Švelnaus skonio itališkas išrūgų sūris labiau primena pertrintą lietuvišką varškę, tad dažniausiai rikota dedama į pyragus ir kitus desertus: subtilus skonis bei kreminė konsistencija jiems itin tinka. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad rikota yra ypač naudinga dėl nemažo kiekio visaverčių baltymų ir sąlyginai nedidelio kaloringumo. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad nors minkštųjų sūrių kategorijoje pagal pardavimus pirmauja maskarponė, pirkėjai jau atranda ir rikotos privalumus. Tad artėjant birželio 4-ajai, Tarptautinei sūrių ir Tėvo dienai, technologai kviečia savo brangų žmogų nustebinti sveikatai palankiu desertu. Rikota – kalcio ir fosforo šaltinis Nors įvairių desertų gamybai dažnai pasirenkama maskarponė, kartais verta ją pakeisti…
Supaprastinamas kompensuojamųjų vaistų receptų rašymas, tačiau kompensuojamųjų vaistų sąrašas nesikeičia
Nuo birželio 1 d. kompensuojamuosius vaistus išrašantiems gydytojams bus paprasčiau pasirinkti kompensacijos rūšį, nes iki šiol galiojusios septynios rūšys sujungtos į tris stambesnes grupes. Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad šis pakeitimas nedaro įtakos kompensuojamųjų vaistų sąrašui, todėl pacientai gaus tuos pačius kompensuojamuosius vaistus, kokius gaudavo iki šiol. Nuo birželio 1 d. E. sveikatos sistemoje elektroniniame recepte nebegali būti nurodomi kompensacijos rūšies kodai „1“, „2“, „6“, „7“ ir „13“. Nuo šiol, išrašant receptus kompensuojamiesiems vaistams ar kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms (MPP), gali būti nurodomi kodai: 3 – Liga pagal sąrašą – 100 proc. (vaikams ir suaugusiems pagal A, B ir C sąrašus išrašant receptus vaistams ir MPP, kuriems priklauso 100 proc.…
