Naudinga

Nepagydoma liga nusitaiko į jaunus žmones: pirmieji požymiai – apgaulingi

Ankilozinis spondilitas (AS), dar kitaip – Bechterevo liga. Tokia diagnozė daugelio ausiai skamba neįprastai, nors iš tiesų ši liga nėra jau tokia reta – ja susirgti gali 0,5-1 proc. žmonių, ir dažniausia jauname amžiuje. Pacientus kamuoja dideli skausmai, tačiau tikroji jų priežastis dažniausiai nenustatoma metų metais.

 Po diagnozės – šokas

 Prieš penkerius metus vilnietis Matas  vyras pradėjo šlubuoti – atsirado geliantis skausmas tai viename, tai kitame klube. Paprastai tokiais atvejais žmonės stengiasi nejudėti, tačiau vyras pastebėjo, kad skausmai kaip tik paūmėdavo po ramybės periodo. Tik praėjus trejiems metams nuo simptomų pradžios jam buvo nustatyta ankilozinio spondilito diagnozė. „Buvau šoke. Sunkiausia buvo suprasti, kad tai nepagydoma liga. Apėmė neviltis“, – neslėpė jaunas vyras.

 

Požymiai – po ramybės periodo

 „Ankilozinis spondilitas, kuris dažniausiai prasideda sulaukus 20-30 metų, tęsiasi visą gyvenimą ir reikalauja nuolatinio dėmesio ir gydymo“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė profesorė Asta Baranauskaitė.

 Pasak profesorės, dažniausiai liga prasideda nugaros apatinės dalies skausmu ir sustingimu – šie simptomai tai paūmėja, tai išnyksta.

 Jie pasireiškia po ramybės periodo. Ryte atsikėlęs žmogus pajunta, kad apatinė jo nugaros dalis sustingusi, surakinta. Kartais tai gali lydėti skausmas. Jeigu tai jaučiama tris mėnesius kiekvieną dieną, tai laikoma ankilozinio spondilito diagnostiniu kriterijumi.

Gresia sunkios komplikacijos

Dėl ankilozinio spondilito stubure prasideda uždegimas, kyla skausmai, žmogus negali normaliai pajudinti nugaros, judesiai tampa riboti, kamuoja nedidelis karščiavimas, silpnumas, kiti reiškiniai. Kartais liga pažeidžia ir sąnarius – gali išsivystyti periferiniai rankų, kojų sąnarių uždegimai. Labai būdingi sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių uždegimai.

Liga progresuoja skirtingai, ir nėra vienodo scenarijaus: vieniems ji vystosi labai greitai, kitiems lėtai.

„Jeigu liga netinkamai gydoma ir uždegimas nemalšinamas, uždegimo vietoje atsiranda minkštųjų audinių kalcifikatai. Stuburas netenka elastiškumo, lankstumo, nes kalcifikuojasi stuburo raiščiai. Raumenys atrofuojasi, spazmuojasi, sukelia skausmus, kaulai išretėja – pamažu keičiasi visos struktūros. O jei uždegimas tinkamai kontroliuojamas, visų šių antrinių reiškinių išsivysto mažiau ir rečiau“, – kalbėjo A. Baranauskaitė.

Gydo ir vaistai, ir judesys

Pasak profesorės, padėti ligoniams yra tik dvi galimybės, ir abi jos labai svarbios: tai tinkamas medikamentinis gydymas, o kartu būtinos ir nemedikamentinės priemonės: reabilitacijos, fizioterapijos, kineziterapijos procedūros, padedančios išsaugoti lankstumą, judrumą ir galimybę judėti.

Kai yra aktyvus uždegimas, ir nepadeda pirmojo pasirinkimo vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie cheminiai vaistai, ligoniams skiriami biologiniai vaistai.

 Daugiau apie ankilozinį spondilitą Lietuvoje gyvenantys ligoniai ir jų artimieji galės sužinoti gegužės 27-ąją rengiamos nuotolinės konferencijos metu. Ją inicijavo Lietuvos ankiloziniu spondilitu (AS) sergančiųjų draugija „Judesys“.

 Jos metu bus aptarti įvairūs gydymo iššūkiai, pacientams aktualios naujienos, o sveikos gyvensenos trenerė ir motyvatorė primins, kad sveikata prasideda žmogaus viduje, mąstyme bei taikoje su savimi, o judėjimas – visaverčio gyvenimo būtinybė.

Daugiau informacijos ir registracija: www.asdiena2021.lt

www.bechterevoliga.lt

 

Pranešimą paskelbė: Ieva Kašauskaitė – Petrauskienė, VšĮ Artlora