• Naudinga

    Prof. Vytautui Jonui Sirvydžiui 90: profesorius – tikras širdies chirurgijos patriotas

      Prof. Vytautui Jonui Sirvydžiui 90: profesorius – tikras širdies chirurgijos patriotas Minime modernios širdies chirurgijos Lietuvoje pradininko, širdies chirurgo, akademiko, habilituoto daktaro, profesoriaus Vytauto Jono Sirvydžio 90-metį. Dalijamės autentiškais profesoriaus atsakymais apie profesinį kelią, įsimintiniausias operacijas, draugus, vertybes ir palinkėjimais kolegoms Apie profesinį kelią. Kas Jus paskatino pasirinkti širdies chirurgiją? Ar atsimenate momentą, kai supratote, kad būtent tai yra Jūsų kelias? Pasirinkti nereikėjo. Likimas taip lėmė. Kai pradėjau studijas, tokios specialybės nebuvo. Buvo talentingų ir drąsių chirurgų, kurie darė kai kurias uždaras širdies operacijas – užsiūdavo durtines širdies žaizdas, šalindavo sukalkėjusį perikardą (širdies maišą, širdiplėvę), praplatindavo susiaurėjusius širdies vožtuvus. Tačiau buvo chirurgai, kurie siekė progreso ir dėjo daug pastangų,…

  • Naudinga

    Šia liga kasmet suserga 2 tūkst. Lietuvos vyrų, bet jos prevencija mūsų šalis rūpinasi efektyviausiai Europoje

    Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: esame vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Anot specialistų, kadangi Lietuva šioje srityje yra sukaupusi didžiausią patirtį Senajame žemyne, privalome būti kelrodžiu kitoms valstybėms, kaip turi būti vykdoma tokia diagnostikos programa. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro medikai ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai yra biomedicininio tyrimo (skirto didinti informuotumą apie prostatos vėžį ir imtis atrankinės patikros) PRAISE-U tyrėjai.  Kovo 12 d. Nacionaliniame vėžio centre lankėsi šiame projekte dirbantys svečiai iš užsienio: Europos urologų draugijos Policy Office vadovas, PRAISE-U projekto vadovas Hein…

  • Naudinga

    Atsakė į dažniausią klausimą apie vaistų priemokas: kodėl kaimynas moka mažiau?

    Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti? Priemokos gali skirtis Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes…

  • Naudinga

    NVSC bus racionaliau naudojami ištekliai – gerės paslaugų kokybė

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pertvarko savo vidinę struktūrą. Tuo siekiama kuo efektyviau išnaudoti turimus resursus ir užtikrinti sklandesnę bei visuomenės poreikius atitinkančią veiklą. Nuo birželio 1 d. keisis kai kuriuose rajonuose dirbančių darbuotojų pareigybės, nes įstaigos struktūroje dalies skyrių rajonuose nebeliks. Visi šių rajonų darbuotojai taps departamentų – stambesnių NVSC struktūrinių dalių –  darbuotojais ir savo funkcijas vykdys jau būdami departamentų sudėtyje, tačiau fiziškai likdami savo darbo vietose. NVSC struktūroje nebeliks šių skyrių rajonuose: Vilniaus departamento Širvintų ir Trakų skyrių, Kauno departamento Kėdainių ir Prienų skyrių, Klaipėdos departamento Palangos skyriaus, Panevėžio departamento Kupiškio skyriaus, Utenos departamento Molėtų, Visagino ir Zarasų skyrių. „Kruopščiai analizavome savo veiklą, vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius,…

  • Naudinga

    Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė: sunki ar lengva bus menopauzė priklauso nuo to, kaip gyvenote iki tol

    Daugelis moterų menopauzės laukia su nerimu ir sunkiai tvarkosi su vykstančiais pokyčiais. Dažni nuotaikų svyravimai, nuolat pilantis karštis ir miego sutrikimai ženkliai pablogina kasdienę savijautą bei gali sukelti stiprių emocinių sunkumų ar net depresiją. Apie tai, kas yra menopauzė, kokie jos požymiai ir kaip sau padėti, pasakoja „InMedica“ Psichikos sveikatos centrų vadovė, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė dr. Devika Gudienė.  „Paprastai išskiriami trys menopauzės etapai: premenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Premenopauzės metu moters organizmas pradeda ruoštis hormoniniams pokyčiams: menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, pasireikšti pirmieji menopauzės simptomai. Menopauzė nustatoma, kai 12 mėnesių nebėra menstruacijų. Laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebegrįžta, o hormonų lygis organizme stabilizuojasi žemesniame lygyje, vadinamas postmenopauze“, – pasakoja „InMedica“ Psichikos sveikatos…

  • Naudinga

    Valstybinė ligonių kasa siūlo paslaugų apmokėjimo pokyčius

    Valstybinė ligonių kasa (VLK) parengė ir kovo 3 d. gydymo įstaigoms pristatė sutartis viršijančių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimus, kurie skatintų gydymo įstaigas laikytis sutarčių ir teikti pacientams reikalingiausias paslaugas tikslingiau. Šie pokyčiai padėtų užtikrinti tvarų ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą. Šiuo metu dėl pasiūlytų tvarkos pakeitimų vyksta konsultacijos ir diskusijos su suinteresuotomis pusėmis.  „Norime, kad sveikatos apsaugos finansavimas būtų efektyvus, o gydymo įstaigos spėtų prisitaikyti prie pokyčių, todėl paslaugų apmokėjimo tvarką optimizuojame, tačiau tai darome nedideliais žingsniais. Pokyčių metu reikšmingas vaidmuo tenka gydymo įstaigų vadovams, sveikatos centrų koordinatoriams, kurie gali prisidėti, kad paslaugos būtų teikiamos tikslingiau. Bet kokias sutaupytas fondo lėšas paskirsime žmonių sveikatai gerinti: didinsime…

  • Naudinga

    Rūpinamės inkstų sveikata: atskleidė, koks nekaltas įprotis labiausiai kenkia šiam organui

    Kovo 9-ąją minima Pasaulinė inkstų diena, primenanti apie pagrindinio organizmo filtro svarbą ir šio organo ligų prevenciją. Lėtinės inkstų ligos ilgą laiką gali būti nepastebimos, o atsiradus pirmiesiems simptomams, liga jau gali būti pažengusi. Specialistai pasakoja, kaip pasirūpinti inkstų sveikata, kokie rizikos veiksniai didina inkstų ligų tikimybę, pataria, kokį vandens kiekį derėtų išgerti, ir atskleidžia, kokia nekalta klaida itin kenkia inkstams.   Esate rizikos grupėje? Tyrimus reikėtų atlikti dažniau  „Inkstų ligos požymiai pradžioje dažniausiai nepasireiškia, todėl, jeigu ligos anamnezėje yra nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ar lėtinės ligos, tokiems žmonėms itin svarbu palaikyti ir inkstų funkcijos kontrolę – vieną ar du kartus per metus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus“,…

  • Naudinga

    Artėjant pasaulinei inkstų dienai gydytojas nefrologas pataria, kaip laiku atpažinti ir sustabdyti inkstų ligas

    Inkstų ligos – tylios, bet pavojingos. Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų iki pat vėlyvųjų ligos stadijų, kai inkstų funkcija jau būna stipriai sutrikusi. Antrąjį kovo ketvirtadienį (šiemet – kovo 13 d.) minimos Pasaulinės inkstų dienos tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą apie inkstų sveikatą ir paskatinti žmones laiku pasitikrinti.  Kodėl verta susirūpinti inkstais anksčiau, nei atsiranda simptomai? Kokie ženklai gali įspėti apie prasidedančias problemas? Kaip apsaugoti inkstus nuo ligų? Į šiuos bei kitus klausimus atsako ir svarbiais patarimais dalijasi klinikos „Nefrida“ gydytojas nefrologas Vaclovas Vainauskas. Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į inkstų ligas Remiantis tyrimais, tik 5 proc. žmonių žino, kur yra inkstai ir kokios jų funkcijos, todėl šių ligų prevencija tampa…

  • Naudinga

    Vilnietis Tadeuszas apie savo likimo posūkius

    „Esu profesionalus lakūnas, tačiau likimas mane nusviedė į visiškai netikėtą sritį, kur pamačiau kaip pagalba ir atjauta kitiems daro stebuklus…“ – vilnietis Tadeuszas apie savo likimo posūkius.   „Gimiau Vilniuje ir nuo vaikystės svajojau apie aviaciją, todėl 1985 metais įstojau į aukštesniąją lakūnų mokyklą Kirovo mieste Ukrainoje, kur mokiausi skraidyti, – pasakoja vilnietis Tadeuszas. – Po keturių metų ją baigiau ir grįžau į Lietuvą, kur įsidarbinau Vilniaus oro uoste.“ Tačiau 1989 metais politinė situacija Lietuvoje pradėjo keistis. 1990 metais Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, tuometinis SSSR prezidentas Michailas Gorbačiovas pradėjo Lietuvai taikyti ekonominės blokados priemones. „Tuo metu iš Vilniaus oro uosto tarptautinių skrydžių dar nebuvo, – prisimena Tadeuszas. – Buvo tik skrydžiai…

  • Naudinga

    Išaugo vienkartinių kaukių pardavimai: ekspertai įžvelgia didėjantį visuomenės sąmoningumą

    Pastaruoju metu stebimas ryškus apsauginių priemonių pardavimų augimas. Palyginus 2024 ir 2025 metų vasario mėnesio duomenis, vienkartinių apsauginių kaukių pardavimai išaugo daugiau nei 50 proc., pastebi vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovai. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pernai sergamumas gripu ir kitomis virusinėmis ligomis vasario mėn.  jau buvo mažėjimo stadijoje, o šiemet fiksuotas jo augimas. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų vasarį sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo apie 15 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Bendras sergamumo rodiklis siekė 71,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pernai – 62,1. Gripo atvejų skaičius išaugo 25 proc., nuo 1120 iki 1400 per savaitę, o hospitalizacijų…

Privatumo politika