Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, kurios metu žmonėms primenama, kaip svarbu pasirūpinti savimi. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, kurios viena iš ekspertinių sričių yra ligų prevencija, teigia, kad mūsų šalyje vis dar per daug žmonių pasyviai reaguoja į galimybę dalyvauti ligų prevencijos programose, vyrauja požiūris: „Kam man tikrintis, jei gerai jaučiuosi?“ Reikėtų šuolio Ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Lietuvoje vykdomos jau apie 20 metų. Ir nors žmonės vis aktyviau jose dalyvauja, skaičiai dar nėra džiuginantys – beveik visose pasiektas tik maždaug ketvirtadalis tikslinės grupės. „Norėtųsi rimtesnio šuolio. Lietuva vis dar stipriai nutolusi nuo tų šalių, kuriose ligų prevencijos programos vykdomos dešimtmečius ir gyventojai puikiai supranta patikros…
Maudynės lediniame vandenyje: kodėl ši praktika sparčiai populiarėja ir kaip tai daryti saugiai?
Maudynės lediniame vandenyje – visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti sveikatingumo praktika, kurią renkasi vis daugiau žmonių, ieškančių būdų stiprinti fizinę ir emocinę savijautą. Nesvarbu, ar tai būtų ežeras, upė, jūra ar net kieme įrengta ledo vonia – šaltas vanduo žmonių nebeatbaido. Priešingai – vis daugiau jų šaltį pasitinka sąmoningai. Tačiau ką apie tai sako gydytojai? Ir kaip pasirūpinti, kad ledinis iššūkis būtų ne tik naudingas, bet ir saugus? Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną, verta atkreipti dėmesį į vieną iš šiuo metu ypač išpopuliarėjusių sveikatingumo praktikų – maudynes lediniame vandenyje. Jos naudą pastebi ne tik šią patirtį išbandę žmonės, bet pripažįsta ir gydytojai. Viena jų – gyvenimo būdo medicinos specialistė, iniciatyvos…
D. Naumovas: dirbtinis intelektas medicinoje turi tapti kasdienybe
Valstybės institucijų, gydymo ir mokslo įstaigų, Inovacijų agentūros, Ryšių reguliavimo tarybos bei Dirbtinio intelekto asociacijos atstovai ketvirtadienį diskutavo apie dirbtinio intelekto technologijų diegimą medicinoje. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusios apskritojo stalo diskusijos dalyviai kalbėjo apie šių technologijų atveriamas galimybes ir dalijosi nuomonėmis, kaip sukurti patrauklias sąlygas jų plėtrai Lietuvoje. „Dirbtinis intelektas sparčiai žengia į daugelį mūsų gyvenimo sričių, taip pat ir mediciną. Čia jis atveria naujas galimybes tiek ligų diagnostikoje ir gydyme, tiek administravimo, pacientų srautų valdymo, duomenų analizės srityse. Mūsų tikslas yra žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis ir sudaryti palankias sąlygas, kad jos ateitų į Lietuvą ir čia įsitvirtintų, taptų mūsų kasdienio gyvenimo dalimi“, – teigė sveikatos apsaugos…
Šeimos draudimo ekspertė: įsitvirtinę šioje srityje daugelis darbo nekeičia visą gyvenimą
Sėkminga profesinė kelionė draudimo srityje gali prasidėti itin anksti, pavyzdžiui, vos baigus mokyklą ir neturint darbinės patirties, rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ šeimos draudimo ekspertės Indrės Saldytės-Eigirdės istorija. Anksti į darbo rinką įsiliejusi bendrovės darbuotoja šiandien gali pasigirti ne vienu apdovanojimu ir puikiais klientų įvertinimais. Anot jos, pradėjus dirbti draudimo srityje, svarbiausia pernelyg greitai nenuleisti rankų, nes geri rezultatai ateina tik per nuoseklų darbą. Pašnekovė pasakoja, kad jos kelionė draudimo srityje prasidėjo būnant vos 19-os metų, kai dar nežinojo nei koks tai darbas, ar kokias galimybes jis suteikia. Nenutuokė ir ar pavyks jame save realizuoti. Visgi ji atskleidžia jau pirmojo darbo pokalbio metu supratusi, jog šis darbas reikalauja ne tik…
Virš 200 kartų kraujo dovanojęs donoras: „Aš bijau adatų“
Kiekviena kraujo donorystė – tai galimybė išgelbėti gyvybę. Ligoniai, patyrę sunkius sužalojimus, onkologiniai pacientai, gimdyvės ir daugelis kitų kasdien priklauso nuo donorų geranoriškumo. Tačiau yra žmonių, kurių atsidavimas šiai misijai pranoksta įprastus gerumo gestus – vienas iš jų yra Kasparas Mociūnas, kuris kraujo aukojo net 200 kartų. Kas skatina jį vėl ir vėl grįžti į donorystės centrą? Kokią įtaką tokie donorai daro medicinos bendruomenei ir pacientams? Apie tai – pokalbis su juo bei su medikais, kasdien matančiais donorinio kraujo neįkainojamą vertę. Pokalbis su Kasparu Mociūnu. Kas paskatino tapti kraujo donoru? Kas jūsų gyvenime suformavo vertybes, kurios paskatino jus nuolat ir nesavanaudiškai padėti kitiems? Ar buvo koks nors įvykis?Pirmą kartą daviau…
Pacientui skiriamas ilgalaikis stebėjimas: ką svarbu žinoti?
Ligonių kasų specialistai primena, kad pacientams, kuriems gydytojas specialistas paskyrė ilgalaikį stebėjimą, kiekvieną kartą nereikia naujo šeimos gydytojo siuntimo – pakanka vieną kartą gauti siuntimą pas gydytoją specialistą ir užsiregistruoti. Ilgalaikis gydytojų specialistų stebėjimas gali būti skiriamas pacientams, sergantiems onkologinėmis, endokrininėmis, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos ar kitomis lėtinėmis ligomis, kurios yra įtrauktos į ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašus. Gydytojas specialistas sprendžia, ar lėtine liga sergančiam pacientui reikalingas ilgalaikis stebėjimas. Jei taip, pacientas įtraukiamas į stebėjimo sąrašą ir iš karto registruojamas kitai konsultacijai toje pačioje įstaigoje. Jei pacientas nori, kad ši paslauga būtų teikiama kitoje gydymo įstaigoje, jam išduodamas siuntimas. Jei pacientas dėl lėtinės ligos paūmėjimo gydomas ligoninėje, sprendimą dėl ilgalaikio stebėjimo…
Kardiologai įspėja: svarbaus tyrimo, nustatančio daugiausia mirčių Lietuvoje lemiančių ligų riziką, neatlieka kas antras gyventojas
Beveik pusė šalies gyventojų per pastaruosius metus nėra atlikę lipidogramos – tyrimo, nustatančio cholesterolio koncentraciją kraujyje, rodo bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa. Šis tyrimas padeda nustatyti ir įvertinti galimą širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), kurios yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirčių priežastis, riziką. Vien tik 2023 m. šios ligos pareikalavo 19,2 tūkst. gyvybių. Dėl cholesterolio nesityrė 48 proc. Reprezentatyvus sociologinis tyrimas parodė, kad per pastaruosius 12 mėn. lipidogramos nėra atlikę beveik pusė – 48 proc. respondentų. 43 proc. teigia, kad šis tyrimas jiems buvo darytas, kiek daugiau nei 8 proc. – nežino. „Atsižvelgiant į itin niūrią mirčių nuo ŠKL statistiką, lipidograma turėtų būti kiekvieno Lietuvos gyventojo bazinių reguliariai atliekamų tyrimų sąraše. Tai…
Gydytoja ragina neignoruoti kūno siunčiamų ženklų: kada pakanka kraujo tyrimų, o kada būtina echoskopija
Reguliarūs profilaktiniai sveikatos tyrimai yra svarbūs net ir tada, kai jaučiamės gerai, nes jie padeda anksti nustatyti galimas sveikatos problemas dar joms nepasireiškus akivaizdžiais simptomais. Daugelis žino, kad organizme vykstančius pokyčius galima pastebėti atliekant kraujo tyrimus, tačiau nereikėtų pamiršti ir echoskopijos – ji leidžia efektyviai įvertinti daugelio vidaus organų būklę. Daugelis lėtinių ar ilgai organizme besivystančių ligų, pavyzdžiui, hipertenzija, vėžys ar diabetas, gali neturėti ryškių požymių net kelerius metus, sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja, echoskopuotoja Evelina Rimdžienė. „Žmogus gali jaustis visiškai gerai ir net nesuvokti, kad jo organizme vyksta pavojingi pokyčiai, kurie gali būti žalingi sveikatai. Profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę anksti pastebėti ir užkirsti kelią tokioms ligoms dar prieš…
Specialistė įspėja: kūną žalojanti grožio industrija neturi ateities
Socialiniai tinklai mirga nuo istorijų apie nepavykusias grožio procedūras – vieni kaltina kompetentingus specialistus, kiti – neatsakingus klientų pasirinkimus. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Ar nesėkmių priežastys slypi tik kosmetologų kvalifikacijoje? Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos (KKAL) valdybos pirmininkė Asta Bagdonaitė atkreipia dėmesį, kad grožio industrijoje egzistuoja gilesnė problema – invazinių procedūrų rizika yra neatsiejama nuo pačios žmogaus biologijos. „Net ir licencijuoti gydytojai negali garantuoti, kad rezultatas bus šimtu procentų sėkmingas – tokių atvejų pilnas internetas, o ir savo aplinkoje turime tokių pavyzdžių“, – teigia tarptautinės grožio industrijos parodos „Pelenė“ dalyvė. Vis daugiau specialistų įsitikinę, kad agresyvių intervencijų era gali baigtis greičiau nei manome, užleisdama vietą tvariam ir holistiniam odos…
Šveicarijos universiteto mokslininkas: „Mes, gydytojai, turėtume pacientams skirti daugiau laiko ir dėmesio“
Praėjusią savaitę, minint Pasaulinę atsakingo vaistų vartojimo dieną, penkiuose Lietuvos miestuose vyko konferencijos sveikatos sistemos darbuotojams. Jose medikai diskutavo ir ieškojo galimų sprendimų, kaip padėti pacientams laikytis paskirtų gydymo rekomendacijų, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai. Statistiniai duomenys negailestingi – kas antras pacientas, sergantis lėtinėmis ligomis, nesilaiko gydymo režimo, todėl liga tampa sunkiai kontroliuojama. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykusių konferencijų metu įvairių sričių gydytojai klausėsi pranešimų vaistų vartojimo ir ligų kontrolės temomis. Vienas iš (nuotolinių) pranešėjų – dr. Michael‘is Burnier‘is, Lozanos universiteto Šveicarijoje profesorius. Jis savo pranešime „Gydymo rekomendacijų laikymosi iššūkiai“ pabrėžė sveikatos sistemos darbuotojų susitelkimą, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus. „Teisinga diagnozė ir geri vaistai nepadeda,…
