Šviežių salotų nauda neabejojama – pamažu jos tampa neatsiejama kiekvieno subalansuotą gyvenimo būdą puoselėjančio žmogaus pirkinių krepšelio dalimi. Lietuviai be įprastų salotų vazonėlyje arba pekininio kopūsto labai mėgsta ir traškiąsias „Iceberg“ arba vadinamąsias ledo salotas. Apie tai, kuo jos naudingos ir su kuo derinamos, pasakoja prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė. Iš Kalifornijos valstijos JAV kilusios „Iceberg“ salotos pavadintos ledkalnio vardu dėl pirminio jų pristatymo būdo – 1920 m. Kalifornijos ūkininkai šias gūžines salotas atveždavo uždengtas dideliu skaldyto ledo gauburiu. Prieš tai jos buvo vadinamos „traškios galvos“ (angl. „crisphead“) salotomis. Išpopuliarėjusios Amerikoje, gaivios ir standžios salotos greitai buvo pamėgtos ir Europoje. Šiandien „Iceberg“ salotos vertinamos dėl savo skoninių savybių,…
Vizažistės patarimai renkantis veido kaukes: ką būtina žinoti
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios veido kaukės atsidūrė kiekvienos moters būtinųjų odos priežiūros priemonių sąraše. Dabar jų galima atrasti visokių – raminančių, skaistinančių, drėkinančių, taip pat skirtų ir atskiroms veido dalims, pavyzdžiui, paakiams. „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė papasakojo, kokia yra veido kaukių atsiradimo istorija, ką būtina žinoti, norint pasirinkti kaukę, kuri tobulai tiks jūsų veido odai ir suteiks norimų rezultatų bei kokių klaidų šiūkštu nekartoti. „Lakštinės kaukės buvo sukurtos senovės Kinijoje. Joms naudodavo ryžių popierių ir ryžių vandenį. Moterys suprato, kad veikliosios medžiagos labai greitai išgaruoja nuo odos paviršiaus. Dėl šios priežasties jos ant veido prispausdavo medžiagą, kuri neleisdavo priemonei išgaruoti, todėl jos veikimas tapdavo aktyvesnis arba gilesnis. Taip prasidėjo…
Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti
Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką. „Lietuvoje neturime jokių fiksuotų atvejų ar šio užkrato įtarimų, tačiau artėjant Kinų naujųjų metų šventėms imamės laikinųjų papildomų rizikos valdymo priemonių. Todėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų atvykimo salėse keliautojų nuo sausio 25-osios laukia specialistai, kurie teikia informaciją apie koronavirusą, jo riziką bei Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį. Tokios priemonės planuojamos, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Suvaldyti…
Šiltos žiemos paradoksai: sniego pramogų nėra, vaikų traumų beveik nemažėja
Nors sniego ir ledo pramogų mėgėjams šiemetinė žiema atsuko nugarą, tačiau vaikų traumų skaičiui tai ypatingai didelės įtakos neturi. Draudikų statistika neigia plačiai paplitusį mitą, kad daugiausia vaikų susižaloja lauke – pasirodo, šaltuoju metų periodu daugiau nei 70 proc. traumų patiriama ne pramogaujant atvirame ore, o būnant namuose ar mokymo įstaigose. „Nors ši žiema išsiskiria itin šiltais orais, tačiau palyginus su praėjusių metų žiemos mėnesiais, vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo vos kiek daugiau nei 10 procentų. Kaip rodo mūsų statistika, didžioji dalis traumų ir nelaimingų atsitikimų šaltaisiais metų mėnesiais nutinka namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, o ne lauke“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.…
Medicinos turistai ir per šventes sugrįžę emigrantai: TOP 3 odontologinės paslaugos
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad beveik trečdalis gyventojų nepasirūpina tinkama dantų priežiūra, dantis valo tik kartą per dieną. Todėl natūralu, kad pagal „Eurostat“ pateikiama statistiką, Lietuva yra trečia šalis Europos Sąjungoje, kurios piliečiai dažniausiai lankosi pas odontologą. Vidutiniškai vienas šalies pacientas pas dantų gydytoją apsilanko bent 1,6 karto per metus. Šią statistiką papildo ir šventiniu laikotarpiu namo iš svetur grįžtantys emigrantai, dantų gydymo paslaugas besirenkantys tėvynėje bei užsienio svečiai – medicinos turistai. Praėjusių metų pabaigoje per didžiausias metines šventes tradiciškai odontologijos klinikas užplūdo emigrantų banga, į Lietuvą sugrįžusių ne tik aplankyti artimųjų, bet ir pasirūpinti savo šypsena. „Gruodis odontologijos klinikoms buvo pats darbymetis. Paskutinę savaitę prieš šventes paprastai jau būna…
Pernai mažiau ŽIV atvejų. Dažniau plito per lytinius santykius
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris. Tai devyniais atvejais mažiau nei 2018 m. (160) ir 112 atvejų mažiau nei užpernai. Pagal ŽIV plitimo būdą pernai kas antras (78) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, iš kurių – 58 asmenys per heteroseksualius bei 20 per homoseksualius santykius, dar 47 žmonės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus bei 26 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas. Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse: Vilniaus – 72, Kauno – 22, Klaipėdos – 18, Šiaulių – 12, Panevėžio – 5, Alytaus – 3, Marijampolės – 4, Tauragės – 2,…
O. Lapinas: Sėkmingi žmonės dažniausiai turi atsarginį planą
Nors metus pradedame entuziastingai nusiteikę įgyvendinti naujai išsikeltus tikslus – pradėti sportuoti, daugiau keliauti, išmokti fotografuoti, suremontuoti butą, – dažnai tikslai taip ir lieka tik planais. Tai susiję ne tik su valia, bet ir su finansų planavimu. Priežastis, kodėl taip nutinka ir kaip „nepamesti“ planų 2020-iesiems, apžvelgia specialistai. Trumpalaikės emocijos – „netikri“ tikslai Pasak psichologo Olego Lapino, mes dažnai iki galo nesuprantame paties tikslo prigimties ir neįvertiname, kad esame ne statiškos, o nuolat kintančios būtybės. „Tikslas visada egzistuoja ateityje – toje laiko vietoje, kurioje niekada nebūname. Visada esame dabartyje. Nepaisant to, labai dažnai tai, ką patyrėme anksčiau ar patiriame dabar, tiesiogiai projektuojame į ateitį. Galvojame, kad jei mums vakar kažkas…
Alergologai patvirtina: pavasarinė alergija jau pastebima
Dar tik sausio pabaiga, tačiau dėl šiam metų laikui nebūdingos šilumos, gamta jau ima gyventi pavasario ritmu. Maloniai šilti orai dalies žmonių visai nedžiugina, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai pastebi, kad šiemet jau sulaukia pacientų, ieškančių priemonių, kurios padėtų suvaldyti prasidėjusią pavasarinę alergiją. Tai patvirtina ir alergologai. Alergologė Ilma Valatkienė sako pastebinti, kad šiemet gerokai anksčiau nei įprastai sulaukia pacientų, kuriems jau prasideda pavasarinė alergija. Pasak specialistės, į jos kabinetą jau užsuka tie, kurie alergiški ankstyvosioms žiedadulkėms – lazdyno žiedadulkėms, vadinamiesiems kačiukams ir kitiems ankstyvesniems augalams. Nors įprastai pavasarinė alergija prasideda pasikeitus metų laikams ir pasibaigus žiemos sezonui, šiemet dėl šiltų orų jau galima matyti sprogstančius pumpurus, kurie daliai žmonių yra pirmieji…
Į peršalimą ranka numoti nereikėtų: kas dešimtas susiduria su komplikacijomis
Žiema dažnai asocijuojasi ne tik su šventėmis ir geromis emocijomis, tačiau ir su šaltajam metų periodui būdingomis ligomis. Atvėsus orui žmonėms vis dažniau pasireiškia įvairios peršalimo, kvėpavimo takų, plaučių ligos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad aktyviausias šių ligų laikotarpis jau netoli – piką jos pasiekia sausio pabaigoje, vasarį. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tokios ligos nėra rimtos ir gali praeiti savaime, į pasireiškusius peršalimo ligų simptomus numoti ranka negalima, nes gydytojas atskleidžia nemalonią statistiką – komplikacijos pasireiškia maždaug kas dešimtam sergančiajam ir gali baigtis net mirtimi. Taigi, kaip išvengti šių ligų ir ką daryti susirgus? Statistika liūdna – Lietuvoje kasmet nuo peršalimo ligų sukeltų komplikacijų, tokių, kaip plaučių uždegimas,…
Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
Iki pat kovo mėnesio tęsiantis slidinėjimo sezonui, šio sporto mėgėjai traukia į populiarius kalnų kurortus užsienyje, o draudikai skaičiuoja išaugantį traumų skaičių. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais, o eilėje prie gydytojo kabineto ir tūkstančius eurų siekiančių sąskaitų apmokėjimu. Vis dėlto, tinkamai pasiruošus tiek sužalojimų, tiek ir nenumatytų išlaidų galima išvengti. Trauma gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų Draudikų sukaupta informacija rodo, jog slidinėjant kalnuose dažniausiai susižalojama tiesiog pargriuvus. Tačiau, kai vieni atsiperka lengvais sumušimais, kiti patiria rimtus ir ilgalaikio gydymo reikalaujančius sveikatos sutrikimus, tarp kurių – raiščių, sausgyslių patempimai ir plyšimai, kaulų lūžiai ar net smegenų sukrėtimai. Kai kuriais atvejais netgi…
