Pasauliui vis dar gyvenant sukaustytam koronaviruso pandemijos, daugybė žmonių yra priversti išmokti gyventi naujomis aplinkybėmis – tai gali skatinti didesnį ir dažnesnį nerimą. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad į tokią savijautą negalima žiūrėti abejingai, jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo įprastam gyvenimui, verta ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti. Į pasikeitusias aplinkybes kiekvienas reaguojame skirtingai. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad kartais sunku pastebėti, jog žmogus jaučia nerimą, kai kurie elgiasi įprastai ir viską išgyvena savo viduje. „Vis dėlto jeigu pastebite, kad nerimas jus ar artimąjį kankina didžiąją laiko dalį, trikdo kasdienybę, miegą, tuomet tikrai reikėtų suklusti“, – tvirtina K. Kudzinskienė. Ji sako pastebinti, kad vaistinėje žmonės dažniausiai kreipiasi dėl suprastėjusios…

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.  „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės. Vieni pirmųjų dažniausiai tai pastebi gyventojai, turintys augintinius. Deja, iki šiol daugelis žmonių numoja ranka į galimą pavojų sveikatai įsisiurbus erkei ir vangiai rūpinasi apsauga, atbaidančia šiuos gyvius. Tai pastebime ir šiuo metu, kai vaistinėse priimame daugiau klientų, užsukusių ne tik būtiniausių medikamentų ar apsauginių kaukių, bet…

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas. Jo paskaita, kurioje genetikas pasidalino streso valdymo patarimais bei žalingo mąstymo pavyzdžiais, užbaigė virtualų paskaitų ciklą „Rinkis rūpintis savimi“. Jį prekybos tinklas „Rimi“ organizavo kaip vieną iš priemonių padėti darbuotojams ramiau išgyventi ir lengviau priimti dėl COVID-19 viruso kilusius iššūkius. Stresas gali būti ir naudingas „Jeigu suprasime stresą ir išmoksime jį valdyti, net ypač stresiniai įvykiai ne taip stipriai veiks mūsų organizmą. Mokslininkų įrodyta, kad mūsų reakcija į stresą yra ne mažiau svarbi nei pats streso objektas. Taigi, geriausia į viską stengtis žiūrėti konstruktyviai ir nekaltinant…

Maždaug pusė milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena su lytiniu organų herpesvirusine infekcija ir net keli milijardai yra užsikrėtę burnos herpes infekcija, dar vadinama pūsleline. Tokią informaciją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi šios infekcijos paplitimo įverčių tyrimą. Pasak PSO, tokie herpesvirusinės infekcijos įverčiai atskleidžia šios infekcijos prevencijos ir gydymo paslaugų plėtojimo poreikius. PSO duomenimis, maždaug 13 proc. 15–49 metų amžiaus gyventojų pasaulyje – beveik 500 mln. – yra užsikrėtę 2 tipo herpes simplex viruso (HSV-2) sukelta infekcija. HSV-2 beveik išimtinai perduodamas lytiniu santykių metu ir sukelia lytinių organų pūslelinę. Infekcija sukelia pasikartojančius, dažnai skausmingus lytinių organų išopėjimus maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų. 1 tipo herpes simplex virusas (HSV-1) dažniausiai perduodamas per tiesioginį…

Apsauginių veido kaukių dėvėjimas viešose vietose vis dar privalomas ir gatvėje dauguma sutiktų praeivių dėvi apsaugos priemones, tačiau sveikatos specialistai sako pastebintys, kad daliai žmonių kaukių dėvėjimas liko tik formalumu ir jos keičiamos per retai. Socialiniame tinkle pasiteiravus, kiek kartų per dieną keičiate vienkartinę kaukę, didžioji dalis respondentų atsakė, jog tai daro vieną kartą. Taip pat nemaža dalis atsakiusiųjų teigia, kad kaukės net neturi, nes iš namų niekur neina. Mažiausia nereprezentatyvios apklausos dalyvių dalis teigė, kad keičia kaukes dažniau, nes to reikalaujama darbo vietoje. Specialistai ragina prisiminti, kad vienkartinė kaukė yra skirta nešioti iki kol sudrėks arba ją dėvint dvi valandas. „Respiratorius, kurių jau turime savo vaistinėse, galima nešioti ilgiau,…

Ant nosies abitūros egzaminai. Pasaulinė pandemija greičiausiai pakoregavo ne vieno jauno žmogaus planus, tad nerimo tikrai netrūksta. Ar įstos į išsvajotąją specialybę? Ar pavyks išvykti mokytis į užsienį? Ar pateisins tėvų lūkesčius? Tėvai taip pat nemažiau išgyvena, kaip pasikeitusiame pasaulyje seksi jų atžaloms. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, jog nervintis – nebe laikas: „Lūkesčius sau ir vaikams reikėjo kelti penktoje klasėje, o ne paskutiniais mokslo metais. Ką šiandien galime padaryti? Juos palaikyti.“ Svarbu emocinis palaikymas Vilniaus universiteto psichologijos magistro studentas Mykolas Kriščiūnas, ketverius metus savanoriaujantis „Jaunimo linijoje“, pasakoja, jog kasmet pavasarį sulaukiama daugybės skambučių dėl artėjančių egzaminų. Ant nosies kabantys atsiskaitymai jaudulį kelia ir mokyklos abiturientams, ir sesiją…

Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose atnaujinamos jau šią savaitę. Žmonės artimiausiu metu galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus atliekamos planinės operacijos, medicininės procedūros ir kitos paslaugos. Draudikai pastebi, kad pastarąsias septynias savaites įprastinius vizitus pas gydytojus žmonės keitė telefoninėmis konsultacijomis, treniruotes sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. 30 proc. išaugo bendrosios praktikos gydytojų, 50 proc. – psichologų ir psichiatrų konsultacijų skaičius. „Karantino laikotarpiu išryškėjo naujos žmonių elgsenos kryptys, sveikatos draudimu žmonės naudojosi nuotoliniu būdu. Nors vizitai pas gydytojus ir buvo sustabdyti, skaičiai rodo, kad kai kurių specialistų konsultacijų  padaugėjo. Nuotoliniu būdu pacientai dažniausiai kreipdavosi į bendrosios praktikos gydytojus ir psichologus bei psichiatrus. Bendrosios praktikos gydytojai nuotoliniu būdu konsultavo…