Vaistininkai vasarą vadina „pleistriukų sezonu“. Daug laiko būnant gamtoje, daugelis laiką leidžia aktyviau, o dėl to dažniau patiria smulkių ir didesnių traumų – galimos žaizdos, mėlynės, blogiausiu atveju – lūžę kaulai. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad nuo visų nelaimių geriausiai saugo atsargumas, tačiau kiekvienu atveju yra priemonių, kurios gali padėti įveikti traumas. Tiek vaistininkai, tiek draudimo ekspertai pastebi, kad vasarą daugiausiai traumų ištinka lauke. „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė sako, kad vasarą, pasibaigus mokslo metams vaikams ir prasidėjus atostogoms tėvams, net 76 proc. traumų patiriamos už namų sienų. Išskiriamos dvi amžiaus grupės – 10–15 m. ir 55–60 m. amžiaus žmonės, jie statistiškai vasarą susižeidžia dažniausiai. Geriausiai…
VDU Botanikos sode uogomis aplipę gražiosios Tolimųjų Rytų lianos
Kartais pavasarinės šalnos pažeidžia jaunus aktinidijų ūglius ir sušaldo žiedus, tačiau šiemet aktinidijų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tiesiog klesti. Pavasarį visos rūšys ir veislės buvo apsipylę jazminų kvapą primenančiais baltais žiedais, o štai vidurvasarį šakos jau sunkiai atlaiko didžiulį smaragdo spalvos uogų derlių. Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai jau yra įrodę gausybę šių uogų vertingųjų savybių, iš kurių viena – stabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi. „Įvairios aktinidijų rūšys yra labai dekoratyvios, todėl naudojamos vertikalioms sienelėms, tvoroms ar pavėsinėms apželdinti, o ir uogų derliumi pradžiugina augintojus. VDU Botanikos sodo kolekcijoje auga iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų gautos ir gražiausiose Lietuvos sodybose ir mėgėjų soduose surinktos aktinidijų rūšys ir…
Voveraičių sezonas: kaip gaminant išlaikyti geriausias jų savybes?
Prasidėjus voveraičių sezonui turbūt ne vienas namo jau parsinešėte krepšelį šių sezono gėrybių. Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė sako, kad skaniai pagaminti naudingomis savybėmis pasižyminčias voveraites visai nesunku ir dalijasi keliais vertingais patarimais, kaip tai padaryti. Voveraitės įvairių šalių virtuvėse laikomos ypatingu delikatesu, gaunamu tiesiai iš gamtos, kuris pasižymi ne tik švelniu skoniu, bet taip pat yra naudingas sveikatai. „Voveraitėse gausu vitaminų ir mineralų. 55 gramuose šių grybų yra net penktadalis geležies dienos normos, todėl dažniau valgant voveraites, padėsite savo organizmui palaikyti gerą hemoglobino kiekį kraujyje. Taip pat, jose gausu vario, kuris padeda išsaugoti odos elastingumą ir tvirtumą, o vitaminas B3 mažina odos sudirgimus“, – pasakoja V.…
Madingiausi šios vasaros aksesuarai: pinti motyvai ir ryškios detalės
Įpusėjus vasarai įsibėgėja ir atostogų sezonas. Nors šiemet daugiau nei įprasta besirenkančių poilsį Lietuvoje, tačiau prekybininkai pastebi, jog noras vasarai atnaujinti garderobą bei madingai atrodyti ilsintis, kad ir mūsų šalies pajūryje – išliko. Pirkėjai dažniau nei ankstesniais metais dairosi nuolaidų, atidžiai seka stiliaus tendencijas ir renkasi būtent šios vasaros mados akcentus. Nenorintiems atsilikti nuo mados siūloma atkreipti dėmesį į pintus motyvus – neatsitiktinai šių metų vasarą parduotuvių lentynose pagausėjo batų pintais padais, pintų rankinių ir paplūdimio krepšių pasirinkimas. Pintų motyvų aksesuarai: su kuo derinti? Pasak „Deichmann“ pardavimų Baltijos šalyse vadovės Živilės Bložienės, pintos rankinės – tiesiog būtinas šios vasaros atostogų atributas, be kurio kelionė į pajūrį tiesiog neįsivaizduojama. Jas galima…
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo V. Zimnicko mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo Vytautas Zimnicko netekties. „V. Zimnicko indėlis koordinuojant šalies laboratorijų darbą COVID-19 pandemijos metu buvo labai svarbus ir reikšmingas. Jo profesionalumas, darbštumas ir atsakingumas padėjo apsaugoti daugelio Lietuvos žmonių sveikatą ir gyvybę. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius ir kolegas“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje. V. Zimnickas 1992–1996 m. buvo Seimo nariu, Ekonomikos komiteto pirmininku, vėliau vadovavo įmonėms „Vitoma“, „Limeta“, „TT Logistic“ ir „Puntukas“, o nuo 2015-ųjų – Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. V. Zimnickas taip pat buvo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidiumo nariu, Lietuvos kerlingo asociacijos prezidentu. Pranešimą paskelbė: Paulius Kalmantas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Kokias funkcijas atlieka mūsų nosis ir kodėl svarbu rūpintis jos sveikata
Nosis ir jos priedai atsakingi už mūsų organizmo normalų funkcionavimą. Nosis išvalo įkvėpiamą orą, ir tik jos darbštumo dėka bronchai ir plaučiai yra švarūs, rečiau sergama. Nosis nukenksmina daugelį virusų ir bakterijų. Jei ne ji, šie kartu su oru patektų į kvėpavimo takus. Be to, nosis iki reikiamos organizmui temperatūros sušildo įkvepiamą orą bei jį sudrėkina. Nosis ne tik užtikrina daugelį organizmo funkcijų, ji taip pat padeda pažinti kvapų pasaulį. Be nosies ir mūsų balsas būtų kitoks – dėl šio kvėpavimo organo jis yra skambus ir turi individualų tembrą. Taigi, nosis atlieka didžiulį darbą, o jį atlikti kokybiškai gali tik būdama sveika. Todėl reikia ja rūpintis, o jai susirgus –…
Kepta duona: ar lietuvių pamėgtas užkandis gali būti sveikas?
Turbūt nėra tokio lietuvio, kuris nors kartą nebūtų paragavęs keptos duonos su česnaku ir sūrio bei majonezo padažu. Toks užkandis patinka daugeliui, tačiau norint maitintis sveikai ir subalansuotai, jis tikrai nepatenka tarp rekomenduojamų skanėstų. Norintiems kepta duona mėgautis be sąžinės graužimo, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pateikia keletą patarimų, kurie pavers šį užkandį sveikesniu. Niekas negali nuginčyti, kad riebalai yra reikalingi kiekvieno žmogaus organizmui, tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti sveikatos problemų – padidinti širdies ligų riziką. Tad ką daryti tiems, kurie mėgsta skanauti aliejuje kepta duona, pagardinta riebiu sūrio ir majonezo padažu? Maisto ekspertė V. Juodkazienė sako, kad šiandien turime įvairiausių alternatyvų, kurios leis mėgautis šiuo…
Kada pradėsime stengtis dėl Lietuvos pacientų?
Mes norime būti pažangūs, lygiuotis į sėkmingas Vakarų Europos šalis, savo pacientams pasiūlyti inovatyviausius gydymo metodus, bet mums kelią pastoja vis tie patys iššūkiai. Pagrindinės ir visiems žinomos priežastys, trukdančios inovatyvių gydymo metodų prieinamumui Lietuvoje – ilgas ir sudėtingas vaistų kompensavimo procesas bei ydingas PSDF biudžeto planavimas. Kada nustosime bijoti įvardinti jas garsiai, įsiklausysime į siūlomus sprendimo būdus ir pagaliau imsimės konkrečių veiksmų? Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kaip galima didinti inovatyvių vaistų prieinamumą pacientams taikant specialiai tam skirtas sutartis, kurias valstybė sudaro su vaistų gamintojais. Tokiomis sutartimis yra susitariama dėl tam tikrų vaistų tiekimo pacientams ir kompensavimo sąlygų. Jos gali būti finansinės, kokias turime šiandien Lietuvoje, arba pagrįstos klinikiniais tyrimais,…
Nėščiųjų patikros metu išaiškinti 63 sifilio atvejai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, nėščiųjų patikros metu Lietuvoje išaiškinti 63 sifilio atvejai per pastaruosius penkerius (2015–2019) metus. Taip pat šiuo laikotarpiu užregistruoti keturi įgimto sifilio atvejai. Pagal apskritis užsikrėtusios sifiliu nėščiosios pasiskirstė atitinkamai: 21 – iš Vilniaus, po 12 – iš Kauno ir Šiaulių, po 5 – Klaipėdos ir Telšių, 3 – Marijampolės, 2 – Alytaus ir Utenos bei 1 – iš Tauragės apskrities. Pagal gyvenamąją vietą dauguma (65,1 proc.) nėščiųjų, kurioms diagnozuotas sifilis, buvo miesto gyventojos, likusios – kaimo. Užsikrėtusių nėščiųjų amžiaus vidurkis siekė 28 metus. Aiškinantis, nuo ko nėščiosios moterys galėjo užsikrėsti sifiliu, keturios iš dešimties (41,3 proc.) tariamu infekcijos šaltiniu nurodė sutuoktinį/sugyventinį arba nuolatinį…
Supimo liga: ką daryti, kad vasaros kelionės automobiliu netaptų kančia?
Šią vasarą keliones lėktuvais dauguma iškeitė į išvykas po Lietuvą ar kaimynines šalis automobiliu ar autobusu, tačiau ne visiems tokios kelionės – vienas malonumas. Vilnietė Emilija pasakoja, jog jau nuo vaikystės ilgesnes šeimos išvykas ar mokyklines ekskursijas autobusu prisimena kaip blogą sapną – kol visi mėgaudavosi kelione, ji visą kelią laukdavo, kada pasibaigs supimas, kad netektų vairuotojo vėl prašyti stoti pakelėje. BENU vaistininkė Inga Norkienė teigia, jog kinetoze, kitaip dar vadinama supimo liga arba jūrlige, serga beveik visi žmonės, tačiau kai kurie jos nejaučia, nes turi kur kas aukštesnį tolerancijos supimui lygį. O kaip palengvinti sau keliones, jei važiavimas ar plaukimas laivu neatsiejamas nuo pykinimo? „Mama pasakojo, jog kai buvau…
