• Naudinga

    Investicija į vaikų ateitį: žinoma mama atskleidė, ką būtina žinoti

    Planuojant šeimos pagausėjimą, o gal jau turint mažamečių vaikų – gyvenimas ir seni įpročiai kinta. Pasikeičia ne tik kasdieninė rutina, bet ir finansų planavimas bei skaičiavimas. Todėl išmokti planuoti ir taupyti vaikų ateičiai – itin svarbu kiekvienam tėvui. Žinoma tinklaraštininkė ir mama Berta Garuckė teigia, jog svarbu ne tik pradėti kuo anksčiau – tam, kad galėtume atsidėti daugiau, bet ir tiksliai žinoti visus galimus taupymo ir investavimo būdus. „Kai sužinojome, kad laukiuosi, kartu su vyru pradėjome svarstyti apie tai, kaip būtų galima taupyti vaiko ateičiai, kokius būdus būtų galima pasirinkti, kad tas taupymas būtų efektyvus bei naudingas. taupymo laikotarpis leidžia pasiekti geriausią rezultatą mažesnėmis mėnesinėmis įmokomis ir įgyvendinti užsibrėžtą tikslą…

  • Naudinga

    EP narys prof. Liudas Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl vakcinavimo politikos ES

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys prof. Liudas Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl vakcinavimo politikos Europos Sąjungoje įgyvendinimo. „Tebesitęsiant pandemijai, gyvenant karantino sąlygomis, atrandant naujas viruso mutacijas, sergant ir mirštant žmonėms, pagrindinis dėmesys ir viltis ES ir bendrai pasaulyje tenka vakcinai“, – teigia EP narys, prof. Liudas Mažylis. ES vakcina pirmuosius piliečius pasiekė paskutinėmis praėjusių metų dienomis, o vakcinavimas šiuo metu yra įgyvendinamas ir toliau. Visgi, profesorius pastebi, kad daugumą kausto nežinia, ar juos pasieks vakcina, o kartu procesai nėra tokie skaidrūs ir veiksmingi, kaip norėtųsi. „Europos Komisija 2020 m. sudarė sutartis su farmacinėmis bendrovėmis dėl vakcinų nuo COVID-19 infekcijos tiekimo, tačiau 2021 m. sausį…

  • Naudinga

    Po netikėto infarkto vyras išgyveno širdies transplantaciją – šiandien vėl gyvena optimistiškai

    Iš Šakių kilusio Edvino gyvenimas visiškai netikėtai pasikeitė jam būnant keturiasdešimties – tuomet jį – sveiką, dirbantį, aktyvų šeimos vyrą ištiko širdies infarktas. Po jo, širdžiai toliau silpsant, vyrui buvo atlikta širdies transplantacija. Praėjus daugiau kaip metams po sudėtingos operacijos tuomet jo transplantaciją koordinavusiam Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM Edvinas pasakoja kaip šiandien, vyro istorija, deja, yra pavyzdys, kad organų transplantacija yra ne vien sunkių ir ilgamečių ligonių gydymo išeitis – jos gali prireikti bet kuriam žmogui. Nacionalinis transplantacijos biuras nurodo, kad organų transplantacijos prireikia dėl įvairių priežasčių. Be jau minėto infarkto, tai ir infekcinės ligos, gripo ar kitų ligų komplikacijos, apsinuodijimai ar patirtos įvairios traumos. „Eurovaistinės“ farmacininkė Ilma Plynytė…

  • Koronavirusas,  Naudinga

    Sanatorijos direktorius medicinai A. Balčius: „Reabilitacija po COVID-19 padeda atstatyti pažeistas organizmo funkcijas“

    „Šis virusas paveikia mūsų genetinę informaciją ir gali labiau pažeisti vieną iš šių sistemų: plaučių sistemą, nervų arba širdies-kraujagyslių. Reabilitacijos esmė – padėti organizmui kuo greičiau atstatyti pažeistas funkcijas“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius.  Ilgametę patirtį sukaupusi „Eglės sanatorija“ Druskininkuose parengė specialią sanatorinio gydymo-reabilitacijos programą, skirtą COVID-19 persirgusiems žmonėms ir yra pasiruošusi priimti norinčius atstatyti sveikatą jau dabar. „Padėdami pacientui orientuosimės į ląstelių prisotinimą deguonimi ir stengsimės, kad žmogaus organizmas kuo greičiau grįžtų į normalią būklę. Šiam tikslui pasiekti pasitelksime ir du naujus medicininius prietaisus: aparatą „RespiCare“, skirtą kvėpavimo gerinimui, ir Ozono terapijos aparatą, organizmo įsotinimui deguonimi“, – pasakoja „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius.  Programą sudaro 5 gydomųjų procedūrų grupės: kineziterapija, gydomoji vonia, gydomasis masažas, aparatinės fizioterapijos procedūra ir relaksacijos procedūra. Į sanatoriją atvykusiam pacientui pirmiausia skiriama gydytojo konsultacija, kurios metu atliekama spirometrija (funkcinis plaučių tyrimas) ir išsami paciento būklės analizė, pritaikomos labiausiai tinkančios procedūros. Programa parengta remiantis PSO rekomendacijomis, ruošiantis…

  • Naudinga

    Namuose – augintinis, kurį bučiuojame ir glostome: kokios grėsmės šeimininkų sveikatai?

    Glaudus ryšys tarp žmonių ir augintinių gerina tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu gali lemti ir infekcinių bei parazitinių ligų pasireiškimą. Vaistininkė pataria, kaip išvengti šių ligų ir kaip gydytis jau susirgus.  „Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame. Šie parazitai suvartoja šeimininko maisto atsargas, vitaminus, blogina maisto medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu sukelia viso organizmo nusilpimą, silpnina imuninę sistemą, sukelia lėtinį nuovargį. Žmonės, turintys kirmėlių, dažniau ir sunkiau serga kitomis infekcijomis, lėčiau sveiksta“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė. Pasak jos, šunys ir katės gali sukelti ir alergiją, o kliniškai alergija gali pasireikšti įvairiai –…

  • Naudinga

     Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas

     Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas.  Gydytoja pristatė naujos formos saldymedį — DGL  Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien — itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų. Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais. Vis dėlto žmonės dažnai nebenori iš karto griebtis cheminių preparatų, todėl dažnai ieško natūralių, inovatyvių būdų, kurie padėtų saugiai ir užtikrintai kovoti su skrandžio rūgštingumo problemomis.  Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja…

  • Naudinga

    Dovilė Rusytė. Programėlių duomenys atspindi savijautą: kaip išnaudoti technologijų potencialą?

    Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Tų, kuriose sekate miego režimą, per dieną suvaikščiotų žingsnių skaičių, svorį, suvalgytą maistą ar išmaniojo laikrodžio fiksuojamą širdies ritmą? Neabejoju, kad tokių skaitmeninių sveikatos rodiklių programėlių turite bent kelias. Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai. Proga išnaudoti pandemijos iššūkius Koronavirusas neįtikėtinai apsunkino pasaulio sveikatos sistemų darbą. Nepaisant visų neigiamų pasekmių, COVID-19 kaip niekas kitas pagreitino skaitmenizacijos procesus sveikatos įstaigose, o dalis įprastų gydymo paslaugų tapo nuotolinės. Galiausiai ėmė įsitvirtinti telemedicinos paslaugos, kurios suteikia medikams galimybę nuotoliniu būdu stebėti pacientą ir…

  • Naudinga

    Karantino galimybės ir grėsmės: bendrauti ar izoliuotis?

     Pandemija mus išmušė iš vėžių ir paskatino peržiūrėti savo laiko prioritetus. Dar prieš karantiną atlikto tyrimo  metu paklausus, kam labiausiai trūksta laiko, didelė Lietuvos gyventojų dalis nurodė, kad jo pristinga sau. Tačiau dabar, atsiradus didesnėmis galimybėmis skirti laiko savo poreikiams ir pomėgiams, skundžiamės, kad nebegalime gyventi įprastu skubėjimo ritmu. Psichologai sako, kad mums tampa sudėtinga pasirūpinti savo poreikiais, kai turime tam laiko.  Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 35 proc. gyventojų nurodo labiausiai pristingantys laiko sau, dar 12 proc. neturi pakankamai laiko namams ir 11 proc. – draugams. Labiausiai laiko sau stokoja 25-44 metų žmonės, tai patvirtino 38 proc. šio amžiaus tyrimo dalyvių. Dažniau laiko stoką…

  • Koronavirusas,  Naudinga

    COVID-19 sukeliami neurologiniai simptomai ir galimos komplikacijos

    Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu – jais infekcija gali prasidėti, jie gali išsivystyti 3-10 dienų laikotarpyje nuo pirmųjų ligos simptomų. Daugiau apie tai pasakoja medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja neurologė Raminta Godelienė. Pasak specialistės, neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako. Dažniausi neurologiniai simptomai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, skonio ir uoslės praradimas, raumenų skausmas. Skonio ar uoslės praradimas pripažintas ankstyvu ligą padedančiu įtarti simptomu. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nuo 30 iki 70…

  • Naudinga

    V. Kurpienė pataria: ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?

    Rūšiavimas ir gamtos išteklių tausojimas tampa vis opesne tema. Vis daugiau šeimos ūkių ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir kreipia dėmesį į maisto švaistymo sukeliamas problemas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipia dėmesį, kad apsipirkimų ir maisto gaminimo planavimas yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, prisidedantys tiek prie planetos tausojimo, tiek mažesnio pinigų švaistymo. Jai pritaria ir dietistė Vaida Kurpienė, kuri dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti, kad visi šeimos nariai būtų sotūs, piniginė storesnė, o maisto likučiai neiškeliautų į šiukšlių dėžę. Maistas virsta žalingomis dujomis Remiantis statistika, kiekvienais metais iššvaistoma apie 1,3 mlrd. tonų žmonėms skirto maisto, o visoje ES net 6 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų…

Privatumo politika