Vienas didžiausių šių dienų socialinių iššūkių – sumažinti išmetamo maisto kiekius. Jis tampa ypač aktualus vasarą, kai maisto išmetimo kiekiai dar labiau padidėja. Šiuo metu Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto per metus. Prie to prisideda ir lietuviai, kurių kiekvienas kasmet išmeta apie 60 kg nesuvalgyto maisto. Tai didžiulė žala ne tik planetai, jos resursams, bet ir kiekvienam vartotojui, kurio piniginę plonina neefektyviai panaudoti maisto likučiai. Tad ko imtis, siekiant namuose suvalgyti visą maistą ir jo neišmesti?   Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skelbia, kad kiekvienais metais pasaulyje išmetama maždaug trečdalis viso pagaminto maisto. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto…

Malonus kvapas, imuniteto stiprinimas ar net vabzdžių atbaidymas – eteriniai aliejai gali pagelbėti daugeliu atvejų, kai griebtumėtės medikamentų. Būtent todėl sveikatos specialistai rekomenduoja, kad keli pagrindiniai eteriniai aliejai būtų kiekvienoje namų vaistinėlėje. „Gydymas eteriniais aliejais – aromaterapija, kaip ir gydymas vaistiniais augalais, yra viena seniausių pasaulyje praktikų. Visgi Lietuvoje kur kas populiaresnis gydymosi būdas vaistiniais augalais, o ne eteriniais aliejais, kurie dažniau įsigyjami namams ar rūbų spintai pakvėpinti, o ne gerai sveikatai palaikyti. Iš tiesų, bent keli skirtingi eteriniai aliejai turėtų visuomet būti kiekvieno iš mūsų namų vaistinėlėje“, – sako Kristina Šnirpūnienė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. Sustiprins imunitetą, numalšins įtampos skausmus Vaistininkė rekomenduoja namų vaistinėlėje turėti eukalipto, arbatmedžio ar kėnio eterinį…

Prostatos vėžys – tai dažniausia vyrų gyvybes pasiglemžianti onkologinė liga Lietuvoje. Statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, kasmet nuo prostatos vėžio Europos Sąjungoje miršta daugiau nei 75 tūkst. vyrų. Stebėdama vis blogėjančią situaciją, technikos nuomos bendrovė „Cramo“ pasiūlė sprendimą ligos prevencijai – mobiliąsias laboratorijas. Projektas skirtas vyrams Daugiau nei 550 vyrų iš visos Lietuvos – tiek per daugiau nei pusmetį pasitikrino sveikatą „Cramo“ mobiliosiose laboratorijose. Technikos nuomos bendrovės „Cramo“ generalinis direktorius Darius Norkus džiaugiasi, kad projektas „Ūsų klubas“ sulaukė didelio darbuotojų, klientų ir partnerių palaikymo. „Tiek mūsų klientų, tiek darbuotojų amžius svyruoja nuo 35 iki 50 metų. Tai tarpsnis, kai atsiranda prostatos vėžio rizika. Kadangi „Cramo“ kolektyvas labai vyriškas, o prostatos vėžys –…

Pernai gyventojams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuota per 110 tūkst. ortopedijos technikos priemonių, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Daugiausia pacientams prireikė individualiai pagamintos nesudėtingos ortopedinės avalynės ir batų įdėklų, serijiniu būdu arba pagal užsakymą gaminamų įtvarų,  individualiai pagamintos sudėtingos ortopedinės avalynės. „Kasmet kompensuojame vis daugiau ortopedijos technikos priemonių. Pavyzdžiui, pernai iš PSDF biudžeto pacientams kompensuota daugiau kaip 110 000 įvairių ortopedijos priemonių – net keliais tūkstančiais daugiau nei užpernai“, – sako VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Valiulytė. Šiemet PSDF biudžeto gyventojams jau kompensuota beveik 63 tūkst. įvairios ortopedijos technikos priemonių. Reikalingiausi pacientams šį pusmetį buvo serijiniu būdu gaminami įtvarai, individualiai…

Įsibėgėjus vasarai, o kartu ir daržo darbų sezonui, į vaistines plūsta vis daugiau alergijomis besiskundžiančių žmonių. Vidurvasarį, kai orai ypač šilti, bėrimą ar kūną nusėjusias pūsles dažnas painioja su per ilgo kaitinimosi saulėje padariniu, nors priežastis gali slypėti aplink augančiuose augaluose. Beje, lietingomis dienomis kai kurie jų tampa odai itin pavojingi. Didžiausią pavojų sveikatai kelia visiems žinomas Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus, nudegimas gali baigtis net mirtimi. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad atidesniems reikėtų būti ir savame darže, lauko darbus saugiau dirbti su guminėmis pirštinėmis. Pasak vaistininkės, ir darže augančios daržovės ar žaliuojantys augalai sode gali sukelti bėrimus ar net stipriai nudeginti. „Permaininga lietuviška vasara, kai saulė…

Ar pažįstamas jausmas, kai kelionėje tempiat prigrūstą lagaminą, bet grįžę namo suprantate, kad bent trys palaidinės net nematė šviesos, o džemperis, kurį nusprendėte palikti namuose, būtų taip pravertęs? Tinkamai suplanuotas lagamino turinys – vienas iš sėkmingos kelionės kriterijų. Stilistė Viktorija Šaulytė sako: kaip vakarėliai turi savo dress code, taip ir kelionių kryptys – visada verta įvertinti, kur vykstate ir ką ten veiksite, ir pagal tai planuoti aprangos derinius. Ji dalinasi deriniais, kurie pravers bet kokioje kelionėje ir situacijoje, o „Audimo“ dizainerė pataria dėmesį atkreipti ne tik į drabužių išvaizdą, bet ir funkcionalumą.  Ruošiantis atostogų išvykai, garderobo planavimas užima ne mažiau svarbią vietą kaip ir pačios kelionės. Ypač jeigu kelionėje norite…

Kada jei ne vasarą geriausias laikas leistis į žygius pėsčiomis? Geras oras, gamta, judėjimas padeda atsipalaiduoti, pasikrauti geros energijos ir sustiprinti sveikatą. Tačiau netinkamai pasiruošus bet kokiam ilgesniam pasivaikščiojimui, visą malonumą gali apkartinti pėdas nusėjusios nuospaudos ir pūslės. Kad taip nenutiktų, BENU vaistininkė Inga Norkienė pataria tinkamai rūpintis pėdų ir kojų oda, o atsiradusius pritrynimus laiku užgydyti. „Vasarą kojos nuo nuospaudų ir pūslių kenčia dažniau nei kitais metų laikais. Daugiau judame pėsčiomis, leidžiamės į žygius, o kartais į batus įsispiriame ir basomis. O kur dar noras savo batelių kolekciją papildyti nauja vasariška pora. Dėl to išauga pritrynimų ir nuospaudų rizika. Žinoma, siekiant išvengti kojų odos traumavimo, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tinkama…

Kiekvieną vasarą Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia jaunuolių dėmesį į tai, ką jie turėtų atlikti išvykdami studijuoti į užsienį, kad ateinančiais mokslo metais gautų kompensuojamąsias medicinos paslaugas. Visgi būsimi studentai kasmet linkę daryti tą pat klaidą – deklaruoja išvykimą iš šalies, taip prarasdami sveikatos draudimą. Specialistai kartoja: išvykstant studijuoti būtina ne deklaruoti išvykimą, o pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu. „Būsimiems studentams primename, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra apdrausti Lietuvos piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, studijuojantys Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ar Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieninių studijų skyriuose. Deklaravę savo išvykimą jaunuoliai praranda nuolatinio gyventojo statusą, kartu – ir draudimą valstybės lėšomis. Taigi jiems tenka patiems pasirūpinti sveikatos draudimu šalyje, kurioje…