Naudinga

Ministras A. Veryga skatina pacientus aktyviau dalyvauti prevencinėse programose

„Mes labai dažnai girdime iš pacientų įvairių skundų, kad valstybė nesuteikia nemokamų medicininių paslaugų, medikamentų. Šiuo atžvilgiu atvirkščiai. Valstybė įgyvendindama vėžio patikros programas skiria finansavimą, bet susiduriama su kita paradoksalia situacija – žmonių nedalyvavimu“, – pastebėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, dalyvaudamas Respublikinėje Kauno ligoninėje vykusiame medikų susitikime, kuriame buvo aptariamos gydymo įstaigų bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant prevencines programas.

Šiame susitikime su šeimos klinikų, pirminės sveikatos priežiūros centrų atstovais ministras A. Veryga  priminė, kad pacientai pirmiausia klausosi savo šeimos gydytojo, jo patarimo. Be to, neretai medikams tenka padėti pacientams įveikti baimę sužinoti apie galimą ligą, nuolatos galvoti, kaip paskatinti pacientą atsakingai ir nuosekliai dalyvauti prevencinėse programose.

„Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija skatindamos savo piliečių dalyvavimą patikros programose elgiasi kitaip. Pavyzdžiui, žmogui, kuris nesinaudoja programomis, taiko finansines sankcijas, kadangi pavėluotai nustačius ligą, gydymas būna labai brangus. Mes einame kitu keliu – švietimo, informavimo, įtraukdami į tai kuo daugiau žmonių“, – sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, prevencinės programos ir ankstyva diagnostika ne tik padeda užkirsti kelią ligai, pastebėti ją dar ankstyvosiose stadijose, bet ir išgelbėti žmonių gyvybes.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio prevencinės programos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

Kitur – kartais greičiau

Susitikime dalyvavę Kauno regiono šeimos klinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovai pastebėjo, jog kartais trūksta informacijos apie didžiųjų miestų ligoninių teikiamas paslaugas. Pacientai neretai konsultacijoms nukreipiami į artimiausio miestelio ligoninės konsultacinę polikliniką, kur susiduria su ilgomis laukimo eilėmis, kai tuo tarpu už kelių dešimčių kilometrų esančioje gydymo įstaigoje eilės pas kai kuriuos specialistus gali būti ženkliai trumpesnės.

„Kai kurių miestų ar miestelių ligoninėse pacientai, norintys atlikti prevencinius tyrimus, turi laukti ir 4-5 savaites. Lietuva iš tikro maža šalis ir jei, pavyzdžiui, mamografijos tyrimui Kėdainiuose ar Marijampolėje moteriai reikia laukti mėnesį, kodėl neatvykus į kito miesto gydymo įstaigą, kur eilių nėra? Mano nuomone, 50 kilometrų atstumas pacientui neturėtų būti itin didelė kliūtis, norinčiam pasitikrinti savo sveikatą kuo greičiau. Ypač, kai turint šeimos gydytojo siuntimą šios paslaugos teikiamos nemokamai visoje Lietuvoje“, – teigė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius doc. dr. Linas Vitkus. 

Respublikinėje Kauno ligoninėje šiandien iš penkių prevencinių programų įgyvendinamos keturios. Pacientai vienoje didžiausių Kauno miesto gydymo įstaigų gali pasitikrinti ar neserga storosios žarnos, priešinės liaukos (prostatos), gimdos kaklelio bei krūties vėžiu.

Pranešimą paskelbė : Sandra Varanavičė, Respublikinė Kauno ligoninė