Lietuvišką ekologinę produkciją išgarsins itališki sertifikatai?

Ant odos tepti ne tik tai, kas natūraliai pavadinta, bet tai, kas išties natūralu – tai odos priežiūros ir sąmoningo vartojimo devizas, kurio laikytis nėra lengva. Specialistai įspėja, kad sveikatai žalingi pavojai gali slėptis net ir kosmetikoje, kuri gamintojo pavadinta „natūralia“ ar net „ekologiška“. Kaip atskirti, kuri kosmetika išties natūrali ir ekologiška? Ir ar natūralios lietuviškos kosmetikos gamintojai yra pajėgūs varžytis su užsienio konkurentais?

Natūralu ar „natūraliai” pavadinta?

Jei kosmetikos sudėtyje tėra vienintelis natūralus ingredientas, tai toli gražu nėra natūralus kosmetikos produktas. Pavyzdžiui, ekologiškas kosmetikos gaminys yra tas, kurį sudaro ne mažiau nei 95 proc. ekologiškų sudedamųjų dalių, o likę 5 proc. yra natūralūs ingredientai. Todėl, ieškant tikro ekologiško kosmetikos produkto, nevertėtų vadovautis vien gaminio pavadinimu. Būtina atkreipti dėmesį ir į gaminio sudėtines medžiagas.

VŠĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovės Redos Butkevičiūtės teigimu, siekiant atskirti natūralų, ekologišką gaminį nuo pakaitalo, pagrindinis rodiklis yra sertifikatas. „Sertifikuotas produktas yra patikimas, niekam nekeliantis klausimų dėl savo kokybės, sudėties ir turintis savo konkurencingumą“, – teigia R. Butkevičiūtė.

Specialistai pastebi, kad Lietuvoje daugėja sąžiningų gamintojų, atitinkančių oficialius reikalavimus ir tinkamai pristatančių savo produkciją. Tačiau vis dar yra tų, kurie savo produkciją teikia kaip lietuvišką ir natūralią, o dažnai nei lietuviškumo, nei natūralumo joje nėra. Neretai lietuviška klaidingai vadinama ir ta kosmetika, kurios sudėtyje dominuoja žaliavos iš viso pasaulio, o lietuviškas – Lietuvoje užaugintas ir apdorotas – tėra vienas vienintelis ingredientas.

Trumposios grandinės principas

Neretai pasigirsta nuomonių, kad lietuviška kosmetika neturi galimybių varžytis su užsienietiška: tam neva trūksta pažangių laboratorijų ar egzotiškų ingredientų. Tačiau, anot ekologinio ūkio „Mėta“ vadovo Mindaugo Vyskupaičio, lietuviška kosmetika pasaulyje bus įvertinta tik tuomet, kai nustosime aklai vaikytis vakarietiškų madų. Bendrovei „Mėta“ pirmajai Lietuvoje pavyko savo gaminamus kosmetikos gaminius sertifikuoti pagal prestižinį Italijos CCPB ekologijos sertifikatą, pripažįstamą ES ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

„Mėtos“ kūno priežiūros produktai – eteriniai aliejai, augalų ekstraktai, kūno šveitikliai ir kt. – gaminami remiantis „trumposios grandinės“ principais. „Produktai turi būti gaminami iš minimalaus kiekio ingredientų, vengiant ingredientų „išfrakcionavimo” ir bet kokių perteklinių žaliavų perdirbimo procesų”,- teigė M. Vyskupaitis.

Anot specialisto, būtent ingredientų kiekis yra vienas kertinių faktorių, pagal kurį turėtume vertinti skirtingus kosmetikos gaminius. Kuo mažiau sudėtinių medžiagų, tuo mažesnė tikimybė, jog gaminyje yra chemiškai apdorotų žaliavų, praradusių natūralias bioaktyvias savybes, agresyvių konservantų, sintetinių priedų, kvapiklių ir dažiklių.

Lietuviškai kosmetikai vietos pasaulyje atsiras?

Anot Gražinos Vyskupaitienės, vienos iš bendrovės „Mėta“ įkūrėjų, sėkminga produktų sertifikavimo patirtis galėtų įkvėpti ir kitus vietinius gamintojus: „Čia savo vaidmenį turi suvaidinti ir kintantys vartotojų įpročiai, produktą renkantis ne tik pagal gražų šūkį ar modernią pakuotę, o visų pirma pagal pakuotėje nurodytus ingredientus ir sertifikatų ženkliukus”.

Ekologiškos produkcijos platintojas Didžiojoje Britanijoje Vidas Cooling pripažįsta, kad būtent tarptautinių sertifikatų turėjimas atveria Lietuvai kitų šalių rinkas. „Tam, kad gaminys patektų į Didžiosios Britanijos rinką kaip ekologiškas, jis turi atitikti labai griežtus reikalavimus”,- teigė p. Cooling: „Nekalbant apie griežtai natūralią sudėtį, privalu įrodyti dar du esminius dalykus: tai, jog gaminio sudėtyje nėra nė menkiausių plastiko mikrodalelių, ir tai, jog gaminys nebuvo testuojamas su gyvūnais”.

Specialistas iš Didžiosios Britanijos akcentavo rezonansinį 2012-ųjų britų Nacionalinės sveikatos tarnybos pranešimą. Remiantis šiame pranešime išdėstytomis gairėmis, plastiko mikrodalelės, patenkančios į mūsų kūnus naudojantis nenatūraliomis kūno priežiūros priemonėmis, yra reikšmingas faktorius, didinantis vėžinių susirgimų riziką.

Straipsnis parengtas remiantis pasisakymais 2018 m. sausio 19 d. BNS spaudos konferencijoje „Lietuviškas beržas meta iššūkį arbatmedžiui: ko reikia, kad ekologinė kosmetika išgarsintų Lietuvą pasaulyje”.

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt