Patyrę sodininkai puikiai žino, kuriuo metų laiku geriausia genėti obelis, vyšnias, slyvas, kriaušes ir kitus sode besirikiuojančius vaismedžius. Bet štai pradedantiesiems, mažiau pažengusiems šis klausimas nėra gerai žinomas, bet labai aktualus.
Didysis genėjimas – pavasarį
Verta žinoti, jog smulkius genėjimo darbus, pavyzdžiui, sudžiūvusių šakelių pašalinimą, galima atlikti ir rudenį, bet visgi didysis genėjimas turi būti atliekamas pavasarį. Jo tikslas – skatinti vaismedžio medienos augimą, vainiko vešlumą.
Jei turite nedidelį sodelį, genėjimo darbus galite pradėti žiemai besibaigiant, o baigti pavasariui įpusėjus. Jei turite didelį sodą, tiek laiko gali neužtekti, todėl genėti pradėkite anksčiau – jau metų pradžioje ir baikite iki vaismedžių žydėjimo.
Obelų, kriaušių ir slyvų genėjimas
Laikomasi vieningos nuomonės, jog pavasaris yra idealiausias metas genėti obelis, kriaušes ir slyvas. Tad rudenį, nuėmus derlių, šių vaismedžių geriau nelieskite, leiskite vaismedžiams ilsėtis, o žiemai persiritus į antrą pusę imkitės sekatoriaus, pjūklo ar kitų reikalingų įrankių.
Pavasarinis genėjimas obelims yra pagrindinis, bet reikia nepamiršti ir vasarinio. Apskritai obelų genėjimas vykdomas trimis etapais. Pirmąjį jau aptarėme. Antras obelų genėjimas atliekamas pirmoje vasaros pusėje, o trečias – vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, iki derliaus nuėmimo likus kelioms savaitėms.
Svarbus eiliškumas
Negenėkite aklai – svarbus eiliškumas. Pirmiausia imkitės obelų. Bet ne visų, o tų veislių, kurios labiausiai atsparios šalčiams – juk nupjovus šaką lieka žaizda. Orams šylant imkitės šalčiui jautresnių obelų veislių, taip pat ir kriaušių, nes pastarosios irgi atsparesnėms šalčiams. Kaulavaisius – slyvas, vyšnias, trešnes – genėkite vėliau, kuomet nėra šalčių tikimybės.
Vasarinis genėjimas
Vasarą vaismedžiai mezga vaisius, aktyviai augina naujus ūglius, todėl genėti galima visais vasaros mėnesiais, iki pat rudens. Yra ne vienas vasarinio genėjimo būdas, bet populiariausias – naujų ūglių galiuko nugnybimas. Toks genėjimas stabdo ūgių augimą, skatina juos virsti vaismedžio šakelėmis, leidžia dailiau sunokti vaisiams.
Taip pat vasarinio genėjimo metu trumpinkite vaismedžių viršūnes (jei auga aukštesni, nei reikia, ar kėsinasi į elektros laidus), išpjaukite vertikaliai augančius ūglius. Vasaros pabaigoje genint vaismedžius svarbiausia laikytis principo, jog išpjaunami nereikalingi ūgliai, siekiant gerinti apšvietimą brandinamiems vaisiams. Pjaukite į viršų augančius ūglius.
Vasarinis genėjimas, kurio metu šalinami vilkūgliai, nugnybiamos naujų ūglių viršūnės, gerina apšvietimą, tenkantį vainiko lajai, skatina gausesnį derėjimą.
Svarbu tai, kad genint vasarą nereikėtų palikti stuobrelių, t. y. šaką reikia nupjauti iki pat pagrindinės šakos, antraip kitąmet Jus „nudžiugins“ dar daugiau iš stuobrelio išaugusių ūglių.
Vyšnių ir trešnių genėjimas
Šiuos vaismedžius genėkite kuo vėliau, kai kurie specialistai teigia, jog geriausia tai daryti vasarą, mat trešnės ir vyšnios jautrios šalčiams, imlios įvairioms ligoms. Todėl pasibaigus žydėjimui, liepą–rugpjūtį – pasirūpinkite ir šiais vaismedžiais.
Nepamirškite, jog sode reikia genėti ne tik vaismedžius, bet ir vaiskrūmius. Apie juos – atskiras straipsnis „Kada tinkamiausias metas genėti vaiskrūmius?„
