Naudinga

Gydytoja dietologė: po operacijos pacientams būtina kuo greičiau pradėti valgyti ir judėti

Nesvarbu, ar operacija didelės ar mažos apimties, ar ji planinė, o gal atlikta skubiai – visais atvejais siekiama, kad pacientas kuo greičiau atsistotų ant kojų ir sustiprėtų. Tai ypač aktualu dabar, kuomet kasdien pasiekiame vis naują susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą, mat paciento imunitetas po operacijos yra kur kas silpnesnis, tad ir koronaviruso grėsmė jam yra didesnė.

Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.

„Pirmas žingsnis po operacijos – organizmo streso mažinimas. Tam padeda nuskausminamieji, kurie jau pradedami lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, yra judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta“, – akcentuoja ji.

Pagrindinės klaidos – nevalgyti ir nejudėti

Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai-dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.

„Moksliniai tyrimai rodo, jog net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8-12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po didelių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui“, – aiškina gydytoja A. Gečionienė.

Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą bei operuotą vietą aprūpintų baltymais, ir labai greitai netenka raumens masės.

„Jeigu pacientas ima valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės-dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka peroperuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju vietoje trijų-keturių dienų ligoninėje pacientas čia pasilieka tris-keturis mėnesius“, – teigia gydytoja A. Gečionienė.

Antroji klaida, pasak jos – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi bei maisto medžiagomis, todėl greičiau gyja, o pacientas sparčiau atsigauna.  

Iškart po operacijos – baltymingas maistas

Gydytojos A. Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai-dviem pacientas turėtų išgerti skystą baltymingą kaloringą gėrimą, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.

„Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstantį keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų, bei didelį kiekį kitų gijimui reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro ir makro elementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną-du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais praturtintų patiekalų“, – pataria ji.

Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui gavus pirmąjį maistą jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.

„Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai ir širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl kai pacientas bando po operacijos atsistoti, jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Cukraus lygio padidėjimas taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę“, – sako gydytoja A. Gečionienė.  

Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nėra būtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kuomet dėl šalyje paskelbto karantino lankymas yra draudžiamas. Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik patys naudingiausi bei vertingiausi maisto produktai.

„Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta, ar mano jau minėtų gydomųjų gėrimų. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų“, – teigia specialistė.  

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“
Gydytoja dietologė: po operacijos pacientams būtina kuo greičiau pradėti valgyti ir judėti