Naudinga

Gydytoja atskleidė kokios augalinės medžiagos gali padėti išvengti kraujotakos sutrikimų

Daugelis pacientų apie trombus sužino tik tada, kai atsiduria medikų rankose. Kraujagyslėse susidarančios aterosklerotinės plokštelės, kurios  siaurina jų spindį, yra didelė grėsmė.  Atitrūkusios nuo vidinės sienelės jos gali nukeliauti su krauju ir užkimšti širdies vaikinikinę kraujagyslę, sukeldamos infarktą, o patekusios į smegenis – insultą. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje iki šiol yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios miršta net darbingo amžiaus žmonės. Veiksnių, kurie gali lemti krešulių formavimąsi, yra ne vienas. Trombų  gali susidaryti venose, arterijose bei kapiliaruose. Tam įtakos turi kraujagyslių sienelių pažeidimai (infekciniai, trauminiai, imuniniai), sulėtėjusi kraujo tėkmė bei kraujo sudėties ir savybių pakitimai (padidėjęs kraujo krešumas ir/ar klampumas).

Šiuolaikinis gyvenimo būdas,  kai yra mažas fizinis aktyvumas, netgi darbo pobūdis gali taip pat prisidėti prie trombų atsiradimo, pavyzdžiui, krešulys gali atsirasti ir sulėtėjus kraujotakai galūnėse. Ilgai sėdint ar stovint, dalis kraujo iš kojų nebepasiekia širdies. Kraujas lieka venose, šiose vietose formuojasi krešuliai, kojos ima tinti.

 Trombai susidaro ir dėl padidėjusio kraujo krešumo, kurį gali sukelti kontraceptikai bei kiti hormoniniai preparatai. Medikai įspėja, kad greičiau kraujas kreša ir po sudėtingų chirurginių operacijų,  kai tenka ilgai gydytis gulint lovoje, taip pat sergant vėžiu ar širdies ligomis.

 Krešumas gali padidėti ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, tad jo kraujas tampa klampesnis.

 Jaunus žmones tromboembolija ištinka dėl įgimtų genų defektų, didinančių kraujo krešumą.

Mikrokrešulių pavojus didėja ir dėl COVID-19 ligos, kurią sukelia koronavirusas. Tai rodo nukentėjusiųjų nuo šio viruso tyrimai, kurių duomenys pradėti kaupti prasidėjus pandemijai.

 Nors yra sukurta ne viena vakcina, taip pat registruoti įvairūs nauji preparatai, tačiau netyla diskusijos, kaip geriau galima apsisaugoti nuo SARS-CoV-2 viruso, sugebančio greit mutuoti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.

 Iki šiol terapiniai vaistai kelia daug diskusijų, nes dažniausiai gydomi tik simptomai. Japonijos mokslininkai atskleidė, kad sojų pupelėse aptinkamas fermentas natokinazė gali praversti pandemijos metu.

 Šiemet rugpjūtį buvo paskelbti naujos studijos duomenys apie natokinazės ardomąjį poveikį SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymui. Tai įžiebė viltį, kad natokinazė gali būti ginklu kovojant su koronavirusu.

 Šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė pasakojo,  kad fermentuotose sojų pupelėse aptinkama biologiškai aktyvi medžiaga blokuoja  SARS-CoV-2  viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, gebėjimą patekti į ląstelę. Toks poveikis yra dėl natokinazės unikalios savybės skaldyti koronaviruso smaigalio baltymą.

 Šeimos gydytojos E.Nevardauskaitė-Rudzikienė  domėjimasis augaliniais preparatais nėra atsitiktinis, ji yra diplomuota endiobiogenikos specialistė. Endobiogenika iš kitų medicinos sričių išsiskiria tuo, kad taikomas sisteminis požiūris į žmogaus organizme vykstančius biocheminius procesus.

 „Išklausydama, kuo skundžiasi pacientas, stengiuosi taikyti sisteminį požiūrį, todėl  vertinu, kaip veikia endokrininė sistema, antinksčiai, skydliaukė, kasa, lytinė sistema. Kadangi endobiogenikoje yra naudojama daug augalinių preparatų, gydytoja domisi taip pat moksliniais tyrimais, kurie susiję su klinikine fitoterapija.

 Ar yra vilčių, kad trombų susidarymą gali sustabdyti augalinės kilmės medžiagos?

  Pastaruoju metu pasaulyje didėja mokslininkų dėmesys biologiškai veikliems junginiams, kurie aptinkami augaluose. Fitocheminiai preparatai gali būti vartojami  ne tik kaip maisto papildai, kai kurie jų gali būti skiriami kaip vaisto statusą atitinkantys preparatai.  Pagal veikimo pobūdį jie yra lygiaverčiai vaistams. Tai ypač svarbu ne tik pandemijos metu, bet ir svarstant, kaip atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, kurių didžiausias kaltininkas neretai būna kraujo tėkmės sutrikimai, trombų susidarymas. Manau, kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kaip gali sau padėti, kokių prevencinių priemonių turi imtis.

 Natokinazė veikia  kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams, netgi tirpina senus trombus, o derinyje su monakolinu, polikosanoliu ir kitais polifenoliais gali puikiai kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip pat apsaugoti  nuo su cholesteroliu susijusios rizikos –  kraujagyslių pažeidimų.

 Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas yra didžiausias nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ar augaliniai preparatai gali padėti tausoti širdį?  Gyvename neramiais laikais, Europos kardiologų asociacijos duomenis, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas ir mirštamumas yra labai didelis.

  – Yra daug diskusijų, kaip įmanoma šią situaciją pagerinti. Pavyzdžiui, siūloma koreguoti šių ligų rizikos veiksnius. Iš tikrųjų vienus veiksnius įmanoma pakeisti, nes jie susiję su gyvenimo būdu, mitybos įpročiais, tačiau tokie veiksniai, kaip amžius, polinkis sirgti tam tikromis ligomis, nepriklauso nuo žmogaus valios.

 Europos kardiologai pataria daugiau dėmesio skirti nemedikamentinėms priemonėms. Fizinis aktyvumas, antsvoris, cholesterolio kiekis kraujyje yra koreguojami, nes tai yra žmogaus rankose.

 Yra daug naujų duomenų apie cholesterolį, kuriuos mokslininkai pristato įvairiose tarptautinėse konferencijose, o svarbiausia išvada – didelis „blogojo“cholesterolio kiekis kraujyje veikia kaip uždelsto veikimo bomba. Tai vienas svarbių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.

 Kokie kraujo tyrimų rodikliai gali įspėti apie  galimus kraujotakos sutrikimus?

 Yra nustatyta, kad „blogojo“ cholesterolio rodiklio sumažėjimas gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pastaruoju metu yra vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis kraujyje, bet taip pat „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykis, yra atsižvelgiama į trigliceridus, šie rodikliai rodo riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Savo pacientams dažnai sakau, kad nereikia gydyti cholesterolio „ant popieriaus“, bet būtina atsižvelgti į visą organizmą ir bendrą būklę.

 Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įtakos ne tik cholesterolis, reikia atsižvelgti į tai, kas vadinama vidiniu uždegimu. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kai vidinio uždegimo rodiklis yra aukštas, o kraujospūdis cholesterolio kiekis normalus.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į organizmo polinkį trombozei, į kraujo rodiklius, pavyzdžiui, krešumą. Vadinasi, turi būti kompleksinis požiūris į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir gydymą.

 Ką daryti, kol dar neužklupo rimtos bėdos?

Ligų prevencija prasideda nuo nemedikamentinių priemonių. Mano, kaip gydytojos, tikslas – paraginti pacientą prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, o ne pasitikėti tabletėmis. Kaip gydytoja galiu tik patarti, kaip saugoti save. Medicinoje statinai yra vertinami kaip efektyvus būdas mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Bet tai nėra vienintelis preparatas. Širdies ir kraujagyslių ligoms būdinga tai, kad lemia daug veiksnių. Pasitaiko atvejų, kai didelę trombozės riziką turintys asmenys to net neįtaria, nes kurį laiką jaučiasi gerai. Tik ištikus infarktui ar insultui paaiškėja, kad kaltininkas yra trombas.

 Mano patarimas tausojant kraujagysles – ieškoti ne tablečių, – pradėti nuo didelį poveikį turinčių natūralių augalinių preparatų. Vienas jų yra natokinazė, tai yra fermentas, naudojamas tromboembolijos prevencijai. Nauji duomenys rodo, kad natokinazė padeda ne tik išvengti trombų, bet ir gali juos ištirpinti.  Derinyje su kitomis augalinėmis medžiagomis pvz. polikosanoliu, bergamočių ekstraktu, monakolinu K,  natokinazė veikia kompleksiškai – mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ cholesterolio rodiklį.  Taip pat kaip ir statinai ši medžiaga mažina trigliceridų kiekį kraujyje.

 Lietuvoje atlikti tyrimai įrodė, kad natokinazės fermentas pasižymi krešulius mažinančiu efektu. Natokinazė pasižymi ne tik prevenciniu, bet ir gydomuoju poveikiu. Pavyzdžiui, kai  vidinėje kraujagyslės sienelėje būna susidariusi aterosklerozės plokštelė, natokinazė gerina kraujo tėkmę ir kraujagyslių elastingumą. Kadangi širdies ir kraujagyslių liga yra susijusi ne tik su padidėjusiu cholesteroliu, bet ir vidiniu uždegimu, taip pat ateroskleroze, natokinazės fermentas turi poveikį į šiuos patogenezės veiksnius.

Natokinazę gali  saugiai vartoti žmonės, turintys įvairių kardiologinės rizikos veiksnių, pavyzdžiui,  lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, turintys ne tik padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir antsvorį.

Kodėl medikai muša pavojaus varpais, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“?

Pirmieji kraujotakos sutrikimai dažnai būna be jokių simptomų. Kai pacientai patenka į gydytojų rankas, dažnai tai būna rimta krizė. Žinant rizikos veiksnius įmanoma atitolinti, net išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.  Tačiau apie tai dažnai nesusimąstoma. Pavyzdžiui, keturiasdešimtmetis vyras, kuris rūko, turi šiek tiek padidėjusį kraujospūdį, taip pat padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, ateityje gali sulaukti rimtų bėdų. Yra didelė tikimybė – net 12 proc, kad po dešimtiems metų toks keturiasdešimtmetis patirs infarktą. Su amžiumi ši rizika didėja, pavyzdžiui, penkiasdešimtmečiui ji siekia 19 proc. Tai rodo, kad kas penktas tokio amžiaus vyras nėra apsaugotas nuo rimtos krizės.

 Ką daryti, kad išvengtume trombų, kurie susiaurina arba užkemša kraujagysles?

Polinkis į tromobzę gali būti genetinis, bet daug ką lemia gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Japonijos gyventojams būdingas ilgaamžiškumas, nes tradiciškai valgo daug fermentuotų sojų pupelių, kurių sudėtyje yra natokinazė. Japonai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat išvengia su tromboze susijusių komplikacijų.

 Kokios augalinės medžiagos dar atsiduria mokslininkų laboratorijose?

Pastaruoju metu populiari ne tik natokinazė, bet ir kitos augalinės kilmės medžiagos kaip monakolinas, polifenoliai. Monakolinas išgaunamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių.  Jis yra naudojamas įvairiuose deriniuose, kurie mažina cholesterolio kiekį, taip pat trombozės pavojų, mažina uždegiminius procesus kraujagyslė Europos Sąjungoje monakolinas pagal savo efektyvumą yra prilygintas vaistams statinams. Nors tai augalinis preparatas, yra daug duomenų, kad kaip ir kiti statinai monakolinas gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, todėl rekomenduojama saugi dozė per dieną  iki 3 miligramų. Monakolinas slopina fermento aktyvumą, dėl kurio kepenyse yra gaminamas cholesterolis. 

 Polifenoliai, kurių gausu alyvuogių aliejuje, pasižymi antioksidaciniu poveikiu,  nes mažina uždegimą. Jie būna taip pat įvairių augalinių preparatų sudėtyje. Ligų prevencijai tinka ir bergamotės ekstraktas, kuris paskatina medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, riebalų naudojimą gaminant energiją. Yra nustatyta, kad bergamotės ekstraktas turi poveikį cholesterolio pasišalinimui su tulžimi. Šis augalas patartinas visiems, kas nori kuo ilgiau turėti sveikas kraujagysles. Džiaugiuosi, kai pacientai teiraujasi apie natūralias priemones, apsaugančias širdį ir kraujagysles, nes jos yra sąlyginai saugios, maža tikimybė perdozuoti. Kita vertus, jie turi būti individualiai parenkami kiekvienam pacientui. Visi esame atėję iš gamtos, todėl saugodami sveikatą vis dažniau turime atsigręžti į augalų pasaulį.

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Isakas, UNITED AGENTS