Gripas – klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija

Specialistai – ar mes tinkamai pasiruošėme gripo sezonui? 

Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus. 

Svarbiausia nesupainioti

Kasmet atvėsus orams padaugėja peršalusių žmonių. Nors daugeliui atrodo, kad peršalimas susijęs būtent su orų permainomis, atėjusiais vėjuotais ir drėgnais orais, tačiau iš tiesų tiek peršalimą, tiek ir gripą sukelia ne oro pokyčiai, bet virusai. Visi jie skirtingi, todėl skirtingai veikia ir žmogaus organizmą sukeldami skirtingas ligas. 

Pasak VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Kęstučio Žagmino, svarbu  įtarti, kokį virusą „pasigavote“, nes skiriasi gripo ir peršalimo ligų gydymas. Gripo gydymui galima skirti antivirusinių vaistų, kurie veikia gripo virusą. Tuo tarpu vaistų, kurie veiktų peršalimo infekcijas sukėlusius virusus nėra. Peršalimo ligų gydymas yra simptominis ir antibiotikai virusų sukeltų infekcijų gydymui visiškai netinka. Todėl siekiama palengvinti peršalimo ligos simptomus: malšinti karščiavimą, skausmą, kosulį ir kt. 

„Tai, ką įprastai vadiname peršalimu, iš tiesų yra skirtingų virusų sukeliamos infekcijos, pasireiškiančios panašiais simptomais ir joms būdingas ryškus sezoniškumas. Ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis plisti palankiausias metas nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario. Tuo tarpu susirgimų gripu pikas – sausio – kovo mėnesiai. Tad šių skirtingų ligų sezonams persidengiant jas supainioti tikrai nesunku“, – aiškina profesorius. 

Jei staiga į viršų šauna termometro stulpelis, ima „laužyti kaulus“, skaudėti raumenis, galvą, gerklę, vargina silpnumas, kosulys, ypač sausas – greičiausiai  jums gripas. Tačiau jei liga prasideda palaipsniui, nuo slogos, gerklės skausmo, kosulio, , o temperatūra neaukšta – veikiausiai pasigavote vieną iš daugiau nei dviejų šimtų ūmią viršutinių kvėpavimo takų infekciją sukeliančių virusų atmainų.  

„Net ir negydant peršalimo ligos  simptomai paprastai išnyksta per 3-7 dienas, išskyrus komplikuotus atvejus. Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos, akių obuolių skausmai. Simptomai tęsiasi maždaug 5-7 dienas, liga gali tęstis ir ilgiau. Ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms,  asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Abiejų ligų atvejais labai svarbu nenumoti ranka, blogai pasijutus reikėtų vengtis kontaktavimo su sveikais asmenimis, neiti į darbą ar mokymosi įstaigas, laikytis rankų higienos, kosulio etiketo taisyklių“ – sako prof. K. Žagminas. 

Gripo komplikacijos dažnesnės ir sunkesnės

Specialisto teigimu, peršalimo ligos yra nemalonios, alina organizmą, tačiau į komplikacijas pereina gana retai, nebent vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu gripas pavojingu laikomas kur kas platesnei žmonių grupei ir būtent dėl galimų komplikacijų. 

„Nors daugeliui  gali atrodyti, kad  gripu persergama be sunkesnių pasekmių, tačiau iš tikrųjų gripas yra klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija. Priešingai nei kitoms peršalimo ligoms, gripui būdingos sunkesnės komplikacijos –  plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchitas, miokarditas. Aprašyti  atvejai, kai po gripo infekcijos, išsivysčius miokarditui teko persodinti širdį. Gripo virusas gali pažeisti nervų sistemą  ir sukelti encefalitą, meningitą ir kt.  Gripas ypač pavojingas nėščioms moterims ir vaisiui: nėščiai moteriai užsikrėtus gripo virusu pirmame trimestre, yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat gripas nulemia ir lėtinių ligų, dažniausiai širdies ir plaučių, paūmėjimus. Gripo infekcija susidaro  palankias sąlygas susidaryti kraujo krešuliui, kuris patekęs į smegenis sukelia insultą, o į širdį – infarktą“, – įsitikinęs profesorius. 

K. Žagmino teigimu, ne veltui gripo epidemijų metu visada yra stebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas. 

„Šį mirtingumo padidėjimą lemia ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija. Svarbu žinoti, kad gripo komplikacijos gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau sunkiausios ir dažniausiai jos išsivysto pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – aiškina gydytojas. 

Persirgus gripu susiformuoja imunitetas. Jis yra ilgalaikis, tačiau specifinis, t.y. tik tai viruso atmainai, kuri buvo sukėlusi infekciją. Gripo virusas itin linkęs  mutuoti. Kiekvienais metais susiduriame su pakitusiu virusu, todėl anksčiau (pvz. persirgus pernai) įgytas imunitetas neapsaugo nuo viruso naujos atmainos infekcijos. Nuo gripo nepasiskiepiję žmonės šia liga sirgti gali kad ir kasmet. 

Kaip apsisaugoti ir gydytis? 

„Infekcinių ligų profilaktikai svarbu stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, sportuoti, pakankamai ilsėtis, vengti streso, gripo sezono laikotarpyje kiek įmanoma, vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiais, susirgus likti namuose, kosint ir čiaudint prisidengti burną, laikytis  rankų higienos, gerai vėdinti patalpas“, – pagrindinius principus vardija gydytojas. 

Tuo tarpu specifinės profilaktikos priemonės yra tik gripo infekcijai. Efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai. 

„Daugiau kaip 80 šalių stebimi cirkuliuojantys gripo virusai. Pasaulio sveikatos organizacija keletą kartų per metus atlieka pasaulyje cirkuliuojančių gripo virusų įvertinimą. Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B)  atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Pasiskiepijus nuo gripo apsauginis imunitetas išsivysto po dviejų savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Tai antroji priežastis, kodėl reikia kasmet spalio-gruodžio mėnesiais skiepytis nuo gripo“,- sako K. Žagminas.  

Sunku nuspėti gripo viruso cirkuliacijos suaktyvėjimą. Todėl siūloma skiepytis kuo anksčiau atsiradus tokiai galimybei. 

„Gripo vakcinos yra kelių rūšių: gyvos ir negyvos. Lietuvoje skiepijama negyva (inaktyvuota) vakcina nuo gripo.  Negyvos gripo vakcinos gali būti 3 rūšių: sudarytos iš inaktyvuoto (užmušto) gripo viso viruso kūnelio, suskaldyto (suardyto detergentais) viruso (virionų fragmentų)  ir išvalytų viruso paviršiaus baltymų (antigenų).  Šios vakcinos gali būti trivalentės ir keturvalentės. Trivalentė inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš  dviejų A gripo viruso potipių  ir vieno  gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš 3 iš 4 cirkuliuojančių sezoninio gripo virusų atmainų.  Keturvalentė gripo vakcina gaminama   iš  dviejų A gripo viruso potipių ir dviejų B tipų. Ši vakcina sukelia imunitetą prieš visus 4 cirkuliuojančius sezoninio gripo virusus. Keturvalentė inaktyvuota gripo vakcina Europos sąjungoje naudojama nuo 2014/2015 metų gripo sezono. Tikėtina, kad ateityje, įvertinus kainos, naudos, efektyvumo aspektus keturvalentė vakcina pakeis trivalentę“, – pažymi prof. K. Žagminas. 

Specialisto teigimu, jei liga jau užklupo, patartina stebėti organizmo reakciją ir kreiptis į šeimos gydytoją bei atminti, kad šių ligų neveikia antibiotikai

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt