Graikija yra šalis, kurią galima lankyti visais metų laikais. Tai, šalis, alsuojanti šešių tūkstančių metų istorija, laikoma visos mūsų civilizacijos lopšiu. Šalis, kurios unikalūs gamtovaizdžiai turtingi ir jūromis, ir kalnais, ir žaliuojančiais (vynuogynų, alyvmedžių?) šlaitais. O kur dar nesuskaičiuojamos Graikijos salos su puikiais saulėtais paplūdimiais, taip puikiai tinkančiais praleisti čia ne tik atostogas, bet ir medaus mėnesį. Vaizdinga aplinka, įmagnetinantis Antikos kontekstas – ko gi dar reikia puikiai kelionei? Nežinote? Ogi maisto! Puikaus maisto, kuris šioje šalyje ne veltui vadinamas ne tik penu kūnui, bet ir sielai.
Graikijos patiekalai turi nepakartojamą skonį. Pasirinkę keliones į Graikiją patys tuo įsitikinsite. Atvykus į šią šalį jus maloniai nustebins čia ruošiamas maistas. Dauguma žmonių žino graikų salotas, šašlykus kiek primenančius jų vėrinukus, vadinamus „souvlaki“, na, gal apkepą „musaka“, bet lankydamiesi šioje šalyje patirsite, kad graikų virtuvė yra be galo įvairi ir patenkina pačius išrankiausius tiek vegetarų, tiek mėsos valgytojų skonius.
Tai nei kiek nestebina, kai supranti, jog būtent čia jau Antikos laikais buvo rengiamos puotos, čia gyveno Epikūras, išplėtojęs gyvenimo malonumo filosofiją, o Archestratas jau 330 m. pr. m. e. rašė pirmąsias kulinarijos knygas, primindamas, kad ir pati virtuvė yra civilizacijos ženklas. Graikijos valgių gaminimo tradicija turi jau keturis tūkstančius metų, bet kaip ir dauguma nacionalinių virtuvių, ji patyrė kaimyninių šalių įtaką, tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.
Tradicinė Graikijos virtuvė
Apibendrintai galima sakyti, kad graikų virtuvė išskiria šiais keturiais dalykais: unikalūs ingredientai, mitybos tradicijos, įprotis maistą paversti socialiniu įvykiu ir maloni Graikijos atmosfera. Taigi, kokie tie ypatingi ingredientai? Ogi kokybiški ir šviežūs, tinkamai pagardinti aromatingomis žolelėmis ir prieskoniais, užpilti garsiuoju graikišku alyvuogių aliejumi. Be to, beveik visiems šios virtuvės patiekalams būdingas paprastas paruošimas. Tikra teisybė, kad kokybiškas, sveikas alyvuogių aliejus naudojamas visur ir dideliais kiekiais. Pavažinėjus daugiau po Graikiją kelionės metu pamatytumėte, kad dirbtinis daržovių auginimas nėra paplitęs šioje šalyje, nes švelnus ir tinkamas klimatas leidžia joms augti natūraliai, išsaugant kvapą ir skonį. Galėsite mėgautis kvapniais graikiškais pomidorais, svogūnais, kopūstais, morkomis, petražolėmis, česnaku.. O kur dar švieži vaisiai: vynuogės, abrikosai, persikai, vyšnios, arbūzai, melionai.
Dauguma graikų kvapiąsias prieskonių žoleles renka kalnuose ar kaimiškose vietovėse, tad jos turi savo būdingą kvapą, skonį ir gydomąsias savybes. Jus nustebins svaiginantys raudonėlio, čiobrelio, mėtos, rozmarino kvapai, kuriais bus pagardinti patys įvairiausi patiekalai. Būnant čia tiesiog būtina paragauti graikiškų sūrių, ypač fetos. Panašiai yra ir su mėsa. Ji turi ypatingą skonį, nes avys ir ožkos ganosi tik lauke, visus metus žaliuojančiuose slėniuose. Viduržemio jūros gėrybių ir žuvies skonis yra kitoks nei vandenynuose gyvenančių. Ir Egėjo, ir Jonijos jūros yra švarios, jose gausu žuvies. Ypač skanios yra šviežios, ką tik pagautos žuvys, keptos ant anglių. Tai restoranų pasididžiavimas.
Graikiškas požiūris į maistą
Graikai tiesiog fanatiškai laikosi įpročio susirinkti prie stalo ir mėgautis maistu, pagrindiniais patiekalais ar „mezedes“ vadinamais užkandžiais užgeriant „ouzo“ anyžine degtine. Susitikti su draugais namuose, restorane ar tavernoje – tai giliai įsišaknijusi bendravimo tradicija. Netgi žodis „simpoziumas“ senąja graikų kalba pažodžiui išvertus reiškia „gerti su kompanija“. Tipiškame graikų restorane ar tavernoje aplinka yra kasdienė, atpalaiduojanti ir visiškai neformali. Maistas ruošiamas laikantis pagrindinių taisyklių. Geras virėjas mėgėjas yra gerbiamas savame draugų ir pažįstamų rate, o būti gera žmona šioje šalyje reiškia tiesiog gerai gaminti maistą. Geras virėjas ruošdamas savo ypatingą patiekalą draugams kartais paskiria ir kelias dienas, tai šioje šalyje nė kiek nestebina.
Ar verta poilsinės kelionės, ar kitų atostogų metu atsiduoti tikram graikiškam maistui? Jei jums dar kyla šis klausimas, atlikite eksperimentą. Gurkšnokite stiklą „ouzo“ ar taurę vyno ragaudami keptą aštuonkojį ar kurį kitą graikų patiekalą, atsisėdę medžio pavėsyje nedidelėje tavernoje priešais jūrą, sakykime, Egėjo jūros saloje. Ir pabandykite pakartoti visa tai grįžę į savo gimtąją šalį, pagaminę tiksliai tokį patį maistą, užgerdami tiksliai tuo pačiu gėrimu. Kad ir kaip bandytumėte, vis tiek teks įsitikinti, kad skonis ne tas pats. Ir kalti čia visai ne pasikeitę skonio receptoriai, ar nepakankami jūsų gebėjimai gaminti. Šio maisto paslaptis yra ne tik pats patiekalas, bet ir aplinka, kurioje jis ragaujamas. Šios dermės, deja, negalima nei parsivežti, nei atkartoti. Tiesiog tai maistas, kuriuo pilnai gerėtis ir mėgautis galima tik būnant Graikijoje. Tai maistas, kuris paskui ilgai išlieka atmintyje, priverčia vėl ir vėl galvoti apie sugrįžimą į šią šalį.
