Naudinga

EP narys prof. Liudas Mažylis. Ar valstybė, atidedanti vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą, nepažeidžia esminių žmogaus teisių?

Jau daugiau nei mėnesį vyksta skiepijimo nuo COVID-19 procesas. Lietuva, kitos ES narės, o ir daugelis kitų pasaulio valstybių skiepija gyventojus. Vakcina tapo didžiausia viltimi siekiant išgyventi šią pandemiją ir kiek įmanoma labiau grįžti į pilnavertį gyvenimą.

Visų valstybių prioritetai gana panašūs: pirmiausia – medikai ir visi kiti, kurie gelbėja žmones nuo mirties. Toliau – tie, kurie, deja, turi didžiausią riziką numirti. Išsaugoti kuo daugiau gyvybių – ir Europos Komisijos apibrėžtas prioritetas. 

Iki šių metų sausio 27 d. prioritetų, išdėstytų Europos vakcinavimo strategijoje, visoje Europoje buvo laikomasi maždaug tolygiai.  Ir pirmoji prioritetinė grupė visoje Europoje buvo įvardinama maždaug vienodai: „pirmojo fronto“ darbuotojai – medikai, ir antroji – 60 metų ir vyresni asmenys. Bet atsirado viena valstybė – jos vardas Lietuva – kur tarp šių prioritetų „įsispraudžia“ dar ir pedagogai.

Idėja kilni: mokytojai bus paskiepyti, galima bus grįžti prie pamokų „gyvai“. Gi visi jau pavargę – ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai, ir tų tėvų darbdaviai… Susimąsčiau: ar tai sumąstė mūsų naujoji valdžia? Visagalis internetas man atsakė: tai sugalvojo Donaldas Trumpas, savo prezidentavimo saulėlydyje JAV į „būtiniausių darbuotojų“ kategoriją skiepijimui įrašęs žodį „mokytojai“. 

Taigi mūsų jaunai valdžiai ilgai sukti galvos nereikėjo: „nurašė“ principą nuo amerikonų. Tad šiuo metu – nuo praeito ketvirtadienio – dauguma ES valstybių ir toliau laikosi tų pačių prioritetų (medikai, vaistininkai, socialiniai darbuotojai, kurie lanko ligonius, o toliau – žmonės, vyresni nei 60 metų).  O štai Lietuva nusprendė „išsiskirti“ ir pabandyti „pirmauti“.

Kai žiniasklaidoje išgirdau ir pamačiau naujieną, kad štai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo (pacituosiu): „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 ,,Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinių gyventojų grupių patvirtinimo“ pakeitimo, pateikto 2021 m. sausio 28 d. Nr. V-179“ projekte prieš anksčiau nustatytas prioritetines grupes („65 m. ir vyresni asmenys (rekomenduojama pirmiau skiepyti vyresnius asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis), 80 m. ir vyresni asmenys;  75-79 m. asmenys; 70-74 m. asmenys ir 65-69 m. asmenys“) iškeltas naujas prioritetas skiepyti: pedagogus ir švietimo darbuotojus, nuo dirbančiųjų ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme iki profesinio mokymo įstaigų – nustebau. Kreipiausi į sveikatos ministrą. 

Ministro paklausiau aiškiai: kokiais kriterijais remiantis buvo priimtas šis prioritetinio sąrašo pakeitimas, kuriame vyresnio nei 65 metų amžiaus grupės tampa mažiau svarbiu prioritetu skiepijant nuo COVID-19 infekcijos? Negi nežinoma, kad tie asmenys sudaro didžiausią mirštančiųjų dalį Lietuvoje? Negi neaišku, kodėl visam pasauliui tai visiškai aišku?

Neformaliame ministro atsakyme man parašyta: „Priklausys nuo to, kaip sparčiai EK tieks skiepus Lietuvai“.

Labai panašu į biurokratinį „atsirašinėjimą“. Europos Komisija tiekia Lietuvai skiepus pagal griežtą proporciją. Nei mažiau, nei daugiau, o tiek, kiek gali. Kiek ir Vokietijai (pagal proporciją), kiek ir Lenkijai (pagal proporciją), kiek ir Portugalijai (irgi pagal proporciją).

Ar tikrai dabartinė Lietuvos valdžia nori „visus šunis sukarti“ ant Europos?..

Primenu: šių metų sausio 19 d. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame valstybės narės raginamos paspartinti vakcinų diegimą visoje ES. Pagal kurį iki 2021 m. kovo mėn. kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskiepyta ne mažiau kaip 80 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių ir 80 proc. sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos specialistų. Remiantis Komisijos vakcinų nuo koronaviruso strategija, rekomenduojamos pirmosios dvi prioritetinės grupės yra sveikatos priežiūros darbuotojai ir vyresni nei 60 metų asmenys. Neneigiu, kad Europos Komisija nedraudžia pasirinkti ir kitus prioritetus. Taip, tarp jų yra ir pedagogai, gali būti ir kiti ugdymo įstaigų darbuotojai. Asmeniškai aš labai gerbiu mokyklų sargus. Gerai, kad jie bus paskiepyti. Aš keliu visai kitą klausimą: o kiek žmonių numirs per tą laiką? Per dvi vasario dienas numirė keturios dešimtys.

„Tegu EK tiekia daugiau vakcinų“, – atsakys man valdininkija.

O vakcinų tiekiama pagal išgales. Jų labai trūksta ir vokiečiams, ir lenkams, ir portugalams. Bet anie atkakliai siekia paskiepyti tuos, kurie turi riziką numirti anksčiau už kitus. Turbūt jie naivūs, toji dvidešimt kelių ES valstybių valdžia. Nedrįsta atimti iš senukų nei vieno skiepo…

Na ir galų gale – pasižvalgykime po statistiką Europoje. Negi mūsų valdžia mano, kad Lietuva privalo „išsiskirti“  iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose vyresnių amžiaus grupių žmonių vakcinacija bus galimai baigta, o Lietuvoje dar nepradėta?

Štai remiantis moksliniais leidiniais ir žiniasklaida,  Didžioji Britanija nė nesusimąsto: prioritetas – sumažinti mirtingumą, kai amžius yra didžiausias mirtingumo faktorius.  Gi skiepijant 60 metų ir vyresnius, mirtingumas patikimai mažėja.  Kaimyninėje Lenkijoje prioritetas išlieka 60 metų ir vyresni, o po to mokytojai, kariškiai, policija. Suomijoje ir Švedijoje 70 metų ir daugiau turintys žmonės skiepijami iškart po medikų. Italijoje prioritetų seka: koronaviruso fronto linijose dirbantys medikai, kurių pagal skaičiavimus yra 1,4 mln., slaugytojai, dirbantys namuose, ir rezidentai, po to 570 tūkstančių vyresnių nei 80 metų žmonių ir tada net 4,4 mln. 60-79 m. asmenų. Vokietijoje prioritetinės grupės šiuo metu yra sveikatos priežiūros darbuotojai, slaugytojai namuose ir pagyvenę žmonės. Kaip matote, nuo Pietų iki Šiaurės Europos, nuo Rytų iki Vakarų prioritetai tie patys. 

Lietuvoje prioritetų seka buvo labai panaši į aukščiau minėtų valstybių – bet tik iki sausio 28 dienos. 

Aš labai nenorėčiau, kad viešojoje erdvėje dėl išskirtinai aukštų mirtingumo rodiklių po poros mėnesių pandemijos „kalta“ būtų daroma Europos Sąjunga (Europos Komisija „neišreikalauja“, „skiepai vėluoja“), kad mažesnis mirtingumas Vokietijoje, nes „vokiečiai yra vokiečiai“, o Lenkijoj – nes „lenkai yra lenkai“. Taip, Europos Komisija tikrai neišreikalauja, ir vakcina tikrai vėluoja. Bet vėluoja visose valstybėse tolygiai. Minėtose Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.  

O mirtingumas Lietuvoje jau po 2-3 mėnesių bus aukštesnis (labai norėtųsi, kad apsirikčiau) dėl mūsų valdžios veiksmų. Ar tai yra žmogaus teisių pažeidimas? Lietuvos Respublikos Konstitucija, II skirsnis, 19 straipsnis: „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Ar mes, ignoruodami senyvo amžiaus žmones, kurie yra priversti laukti skiepo (t. y. teisės į gyvybę) kaip valdžios „malonės“, nepažeidžiame jų teisės į gyvybę?

Ar skiepo atėmimas iš žmogaus (20 numirštančių žmonių per dieną, statistiškai, taigi per mėnesį 600 gyvų žmonių, moterų ir vyrų) pažeidžia esminę žmogaus teisę – teisę į gyvybę? – galbūt galėtų pakomentuoti konstitucinės teisės specialistai. O dar juk yra ir Europos žmogaus teisių teismas…

Tik prašyčiau nesuprasti neteisingai: mokytojus aš palaikau, teisė į normalų švietimą yra svarbi. Mokytojų gretose taip pat yra daug rizikos faktorių turinčių žmonių, mokytojai, kaip ir visi, turi riziką užsikrėsti. Bet senyvo amžiaus žmonės ne tik turi riziką užsikrėsti, bet ir labai realias galimybes neišgyventi. Kad ir kaip tai makabriškai skambėtų – veržlūs mūsų jaunos ir veržlios valdžios polėkiai, deja, bus įgyvendinti gyvybių kaina. (Labai norėčiau likti neteisus).  

Prof. Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente nariu

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras
EP narys prof. Liudas Mažylis. Ar valstybė, atidedanti vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą, nepažeidžia esminių žmogaus teisių?