Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu, o gydytojai ragina nelaukti ir pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Kalbiname Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoją Gretą Jonaitę, kuri sutiko pasidalinti žiniomis apie gripą ir jo apsaugos būdus.
– Gydytoja, ką turime žinoti apie gripą ir kuo jis skiriasi nuo peršalimo ligų?
– Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
Gripu užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo apsikrėtusiųjų ar sergančiųjų. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, sausas kosulys, stiprūs gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi iš lėto, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai pakosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
– Kokie pagrindiniai simptomai ir kaip atpažinti?
– Susirgus gripu būdingas didelis bendras silpnumas, “kaulų laužymas”, nuovargio jausmas, galimas šaltkrėtis, didelis diskomfortas krūtinės srityje, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
Peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.
– Šiuo metu girdima, kad skiepytis nuo gripo jau vėlu, o kaip yra iš tikrųjų?
– Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Galima drąsiai teigti, kad skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia tik dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Jeigu Jūs ar Jūsų vaikas nepasiskiepijote rudenį, vis dar naudinga skiepytis iki pat pavasario, kol yra rizika Jums ar Jūsų vaikui užsikrėsti gripu.
– Ar vakcina iš tiesų apsaugo, kad nesusirgtume?
– Vakcina gali apsaugoti nuo susirgimo, visgi pasiskiepijus išlieka tikimybė susirgti gripu, tačiau bus sergama lengvesne forma ir apsisaugota nuo komplikacijų.
Labai svarbu nuo gripo skiepytis rizikos grupių pacientams: 65 m. ir vyresniems, nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligų, piktybiniais navikais).
Visgi, jei ir nepriklausote šiai asmenų grupei rekomenduojama skiepytis, siekiant išsaugoti darbingumą, sumažinti komplikacijų riziką, kurios ligos trukmę gali padidinti dvigubai ar net ilgiau.
Taip pat norėčiau priminti, kad gripo vakcina skiepijami ir vaikai nuo 6 mėn. amžiaus. Pirmą kartą skiepijamiems vaikams iki 9 metų ir nesirgusiems gripu rekomenduojamos dvi vakcinos su 4 savaičių pertrauka.
Pranešimą paskelbė: Rūta Radzevičiūtė, VšĮ Antakalnio poliklinika