Naudinga

COVID – 19 pandemijos fone universitetų žadami 140 vaistininkų absolventų ne panacėja regionų vaistinėms

Kadenciją baigusiai Vyriausybei nusprendus, kad trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai bei farmakologai, Seime ir toliau svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos, dėl kurių bedarbiais gali tapti per 350 vaistinėse dirbančių farmakotechnikų. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią neapsunkinti situacijos ir taisyti įstatymą siekiant išvengti farmacinių paslaugų sistemos griūties.

 Vyriausybės nutarimu gydytojai, vaistininkai ir farmakologai įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą. Pasak LVA pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, buvo tik laiko klausimas, kuomet vaistininkai pateks į profesijų „raudonąją knygą“.

 „Apie vaistininkų trūkumą kalbėjome jau seniai. Užimtumo tarnyba skelbia, kad laisvų vaistininkų darbo vietų yra 145, o galinčių jas užimti vos 12 kvalifikuotų specialistų. Turėtume skambinti pavojaus varpais, nes kol kas viltis, kad nauja 2021 metų vaistininkų laida išgelbės situaciją, neskamba kaip rimtas planas. Situaciją dar labiau apsunkina noras atleisti kelis šimtus farmakotechnikų, kurie galėtų išgelbėti vaistines nuo užsidarymo, bei draudimas kvalifikuotiems specialistams dirbti savo darbą“, – sako ji.

 Nuo sausio 1 dienos, jei nebus priimtas naujas projektas, įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, numatanti, kad vaistinėje privalo visą darbo dieną būti vaistininkas. Mažesnėms vaistinėms, kuriose iki šiol didžiąją dalį dienos dirbo farmakotechnikas, prižiūrimas vaistininko nuotoliniu būdu, teks užkalti langus, nes pasamdyti vaistininką dėl jų stokos tapo neįmanoma. Dėl to kitąmet regionuose gali užsidaryti 150 vaistinių, 272 vaistinėms teks sutrumpinti darbo laiką, o 350 farmakotechnikų neteks darbo.

 Pusmečio pereinamasis laikotarpis – ne sprendimas

 Šiuo metu siūloma, kad Farmacijos įstatymo pakeitimai būtų nukelti pusmečiui ir įsigaliotų nuo birželio 1 d., mat vasarą studijas baigs 140 naujų vaistininkų, neva galėsiančių patenkinti rinkos paklausą.

 „Tiek vaistininkų, kiek žada paruoši universitetai, nepakaks. Būtų neatsakinga manyti, jog visi jie pasirinks darbą vaistinėse ir nepasuks kad ir į farmacijos kompanijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu 280 vaistininkų yra vyresni nei 60 metų, o pensinį amžių pasiekė jau 168 vaistininkai ir nežinia kiek jų nuspręs palikti darbo rinką dėl pensinio amžiaus ar kitų priežasčių, kurios jų trūkumą gali dar labiau išauginti. Juolab, kad pandemijos mastams nemažėjant, dalis vyresnių specialistų nebenori rizikuoti savo sveikata ir gerove“, – pabrėžė K. Nemaniūtė-Gagė.

 Ji pažymėjo, kad situacija būtų kiek geresnė, jei universitetai anksčiau laiko nebūtų užkirtę kelio farmakotechnikams persikvalifikuoti ir įgyti magistro laipsnio. Be to, sunku patikėti, kad ką tik studijas Vilniuje ar Kaune baigęs jaunas specialistas veršis dirbti mažame miestelyje ar kaimelyje – ten, kur specialistų trūkumas didžiausias.

 Pasak jos, ne visi kvalifikuoti specialistai ketina dirbti vaistinėse – valstybės institucijos, mokslinių tyrimų įstaigos, farmacijos bendrovės taip pat laukia šių specialistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vaistininko licenciją turi 3438 vaistininkų, tačiau net 705 dirba ne vaistinėse. 

 Farmakotechnikai apsaugotų vaistines nuo uždarymo

 Teigiama, kad Farmacijos įstatymo pakeitimai įgyvendinami atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisę, tačiau Europos Komisija yra išaiškinusi, jog valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą.

 „Lietuvoje šiuo metu taikomas farmakotechnikų priežiūros būdas, kuomet vaistininkas į mažesnes vaistines atvyksta peržiūrėti receptų, pakonsultuoti farmakotechniko, o visu kitu laiku jį prižiūri bei konsultuoja nuotoliniu būdu, neprieštarauja ES teisei“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.

 Pasak jos, atsisakius perteklinių reikalavimų užtikrinant „gyvą“ farmakotechniko darbo kontrolę, pavyktų kiek sumažinti vaistininkų trūkumą, o vaistinės, ypač regionuose, ir toliau galėtų dirbti – tai ypač aktualu dėl vaistų prieinamumo pandemijos ir visuotinio karantino metu, kuomet gyventojai negali patekti į gydymo įstaigas.

 „Vaistininkams patikima vis daugiau svarbių užduočių, tačiau kada jiems jas vykdyti, kai visą laiką atims „gyva“ farmakotechnikų priežiūra, reikės vien stovėti prie kasos ir išduoti vaistus. Jei liktų dabartinė tvarka, farmakotechnikai galėtų pasirūpinti vaistų išdavimu, o vaistininkai – atlikti pacientų vakcinaciją bei kitas Sveikatos apsaugos ministerijos jiems patikėtas funkcijas. Be to, remiantis kitų Europos šalių praktika, vaistininkų funkcijos galėtų būti dar labiau plečiamos, suteikiant jiems teisę pratęsti receptinius vaistus, išrašyti vaistų receptus ypatingais atvejais, – teigia LVA pirmininkė.

 VVKT duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1234 farmakotechnikai, iš kurių 898 dirba vaistinėse. 40 proc. farmakotechnikų yra vyresni negu 60 metų. 60 proc. farmakotechnikų dirba regionuose.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“