Kai Lietuvoje dar nebuvo tokios maisto produktų įvairovės, lauktuvės iš Prancūzijos dažnai dvelkdavo keistu aromatu – nematytų sūrių ne visi drįsdavo ragauti, bet paskanavę su įvairiomis užtepėlėmis ir džemais likdavo sužavėti. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dažniausiai pelėsiniai sūriai yra kaloringi, todėl juos reikėtų vartoti saikingai. Kita vertus, jie yra turtingi kalciu, o pelėsis suteikia ne tik pikantišką skonį, bet ir paskatina virškinimo sulčių sekreciją. Birželio 4 d. minint Tarptautinę sūrių dieną prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovė Rūta Golovač pataria išėmus sūrį iš šaldytuvo bent pusvalandį palaikyti jį kambario temperatūroje ir tik tada skanauti su traškia duona ar krekeriais. Verta paragauti to, ko dar neragavote…
Vaistininkė: jei jums sloga, geriau atidėkite skrydį lėktuvu
Artėjant atostogų ir skrydžių lėktuvu metui, vis daugiau gyventojų kraunasi savo kelioninius vaistų krepšelius. Vaistininkė dalijasi savo asmenine keliavimo patirtimi ir atkreipia dėmesį į sloguojančius keliautojus, kuriems tinkamai nepasiruošus gali grėsti net ausies būgnelio plyšimas ar infekcija. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pasakoja, kad atostogų pabaigoje pajuto gerklės skausmą ir ėmė kiek sloguoti. „Esu įpratusi prieš kelionę lėktuvu su savimi pasiimti nosies purškalą, kad atsiradus netikėtai slogai, nepakenkčiau ausų būgneliams. Kaip tai susiję? Lėktuvui kylant ir leidžiantis, slėgis keičiasi staigiai. Nespėjus slėgiui vidinėje ausyje ir išorėje susivienodinti, atsiranda ausų užgulimas. Tačiau situacija kur kas komplikuotesnė esant slogai. Apkrova ausiai didėja, o dėl to gali plyšti būgnelis“, – dalijasi ji. Tačiau…
Medikė Rūta apie gyvenimą su išsėtine skleroze: svarbiausia – viltis ir aplinkinių palaikymas
Pati paciente tapusi medikė Rūta skaičiuoja jau septintus gyvenimo metus su išsėtine skleroze. Moteris pasakoja apie sunkiausią pablogėjimą savo ligos „karjeroje“, nuo kurio jau praėjo pusmetis. Pritaikius naują gydymą, šiandien visa tai jau praeityje. Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos – galvos ir nugaros smegenų – lėtinė liga, kurios metu įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, o vėliau jų vietose vyksta randėjimas – tai ir vadinama skleroze. Šia liga serga daugiau nei 1 milijonas žmonių visame pasaulyje, moterys –dažniau nei vyrai. Tai banguojanti liga – neurologiniai simptomai tai atsiranda, tai išnyksta. Labai svarbu gyvenantiems su išsėtine skleroze būti kiek galima aktyvesniems tiek palaikant fizinę ir psichologinę formą,…
D. Razmuvienė: užkrečiamųjų ligų sugrįžimas – tai gresia, jei nepasikeis skiepijimo apimtys
Pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 13 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nuo vienintelės meningokokinės B infekcijos pasiskiepyta daugiau nei užpernai – 1,12 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki…
Vaistininkė apie kremų nuo saulės matematiką, soliariumą prieš atostogas ir odos apsaugą
Jau po vieno pavasariškai karšto savaitgalio į vaistines kreipiasi pirmieji nukentėję poilsiautojai. Varvanti nosis, dėl pūslelinės apšašusios lūpos ir iki raudonumo saulės nudeginta oda – dažniausiai pasitaikantys nusiskundimai, sako vaistininkė. „Net ir pusvalandis saulės atokaitoje be apsauginio kremo nuo saulės sukelia stiprius odos nudegimus. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai UVB spinduliai, bet už juos yra pavojingesni UVA spinduliai, kurie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius sukeldami vėžinius susirgimus, skatindami odos pigmentaciją bei priešlaikinį senėjimą. Apsauginio kremo nuo saulės nereiktų pamiršti ne tik vykstant atostogauti į šiltuosius kraštus, bet ir poilsiaujant Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Ji taip pat primena, kad vartojant kai kuriuos vaistus nerekomenduojama degintis saulėje,…
Vaistininkai: protarpinis badavimas – kaip jam pasiruošti, o kam badauti nevalia?
Vos tik perskaičius antraštę apie protarpinį badavimą, iškart skubėti jo laikytis nederėtų, nes tai yra iššūkis organizmui. Tiems, kurie nutarė išbandyti šį mitybos režimą, vaistininkė pataria, kaip pasiruošti protarpiniam badavimui, ir perspėja, kam šis metodas netinkamas. Protarpinis badavimas, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Astos Budreckienės, yra mitybos režimas, kai tam tikrą laiką maistas nėra vartojamas. Nusprendus taikyti šį metodą, ypatingai svarbu badavimo laikytis ne kasdien, o kelis kartus per savaitę, taip pamažu formuojant įprotį, kad organizmas nepatirtų didelio šoko. Esmė yra skaičiuoti ne suvalgyto maisto kaloringumą, o valgymo valandas, kuriomis taip pat negalima atsipalaiduoti, svarbu maitintis sveikai ir subalansuotai antraip nepavyks pasiekti norimų rezultatų. „Yra kelios protarpinio badavimo schemos: 12/12, 16/8,…
Vaistininkės patarimai nėštukėms – kokių vaistų ir vaistažolių reiktų vengti laukiantis
Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. O netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju. „Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. Taip pat antibiotikus ciprofloksaciną ir levofloksaciną, nerimo ar panikos priepuoliams gydyti skirtą klonazapamą,…
Veterinariniai vaistai vaistinėse parduodami Europoje, Lietuvoje vis dar ne – kodėl?
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių jau dabar toje pačioje vaistinėje prekiaujama ir žmonėms, ir gyvūnams skirtais vaistais. Tokia praktika taikoma Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kaimyninėje Latvijoje, Estijoje, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje. „Vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu ir visuomenės sveikatai, mat įsigyjant vaistus nuo parazitų susirgimų žmonėms, būtina juos sugirdyti ir gyvūnams, priešingu atveju žmonių naudojami vaistai neduos jokios naudos, nes jie vėl užsikrės nuo namuose laikomų gyvūnų. Šis pavyzdys tik iliustruoja, kad būtina siekti didesnio veterinarinių vaistų prieinamumo, nes tik taip galime užtikrinti tam tikrų parazitų plitimo stabdymą žmonių ir gyvūnų organizmuose“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė…
Vaistinių atstovai atsako į svarbiausius klausimus: dėl kalio jodido tablečių ir paramos vaistais Ukrainos gyventojams
Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Kalio jodido tabletės Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių. Nespėjusiems nemokamai atsiimti šio vaistinio preparato vilniečiams bus pratęsti receptai – tabletes pasiimti jie galės nuo kovo 15 d. Gimusiems ar tapusiems oficialiais sostinės gyventojais po 2021 m. sausio 1-osios Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto pirkti papildomą tablečių partiją. LVA priklausantys vaistinių tinklai prisideda prie šio preparato…
COVID – 19 pandemija privertė dažniau prisėsti ir mažiau judėti, to pasekmė – hemorojus
Pandemija pakeitė daugelio žmonių kasdienio gyvenimo ritmą. Darbas iš namų, nuolatinis sėdėjimas, fizinio krūvio sumažėjimas, mitybos ritmo ir principų pokytis turėjo įtakos hemorojaus atsiradimui arba paūmėjimui. Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Liga dažniau atsiranda žmonėms, dirbantiems nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantiems ir besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu. „Per pandemiją išties padaugėjo besiskundžiančių hemorojaus simptomais. Žmonės dažniausiai kreipiasi pastebėję kraują tuštinimosi metu ar po jo, bijodami, kad jiems vėžys. Dažniausiai kraujavimas tuštinimosi metu yra hemorojaus simptomas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ir kitų ligų – uždegiminės žarnyno ligos ar žarnyno vėžio – išraiška. Todėl turint tokį nusiskundimą, ypatingai kai jis vis kartojasi, būtina kreiptis…
