Vasariški karščiai vieniems žmonėms reiškia gerą poilsį ir atsipalaidavimą, tačiau kitiems – rūpesčius dėl sveikatos. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karščių metu ypatingai atsargūs turėtų būti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), nes aukšta oro temperatūra gali sukelti jų paūmėjimą. „Dėl karščio poveikio gali padidėti krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, padidėjęs skysčių netekimas gali provokuoti kraujo krešulių formavimąsi, o sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, ypač kalio ir magnio, gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų. Dėl to gali paūmėti širdies nepakankamumas, išsiprovokuoti priešinfarktinė būklė, aritmijos, vystytis insultas ir padidėti mirtingumas dėl šių priežasčių. Itin pavojingas drėgmės ir karštos temperatūros derinio poveikis ŠKL“, – sako gydytoja kardiologė prof. O. Dobilienė. Karštis gali…
Vaistininkės patarimai kaip pasirinkti gertuvę: iš kokių medžiagų pagamintas ir kaip dažnai jas plauti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gertuvių pasirinkimui, vaistininkai primena, kad jas geriausia pirkti pagamintas iš kokybiškų medžiagų ir nepamiršti tinkamai prižiūrėti bei plauti, kad nekiltų problemų sveikatai. „Šiuo metu vis daugiau žmonių renkasi daugkartinio naudojimo gertuves, o kadangi yra didelė paklausa, tokio pobūdžio produktai gaminami vis „protingesni“. Pagrindiniai kokybiškos gertuvės privalumai yra gera skysčių izoliacija, nepralaidi medžiaga, filtracija ir be bisfenolio A (BPA). Stikle ir nerūdijančiame pliene natūraliai nėra BPA, tačiau plastiko gamyboje šis pramoninis junginys gali būti naudojamas. Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad BPA gali patekti į gėrimus ar maistą ir taip sukelti sveikatos problemų, todėl…
Venų varikozė – paveldima ir sunkiai išgydoma: pasidalijo patarimais, kaip kovoti su šia liga
Venų varikozė, arba paviršinių venų išsiplėtimas, yra vizualiai nepatraukli ir sveikatai nepalanki liga, kuriai didelę įtaką daro paveldimumas – jei vienas iš tėvų serga varikoze, tikimybė susirgti vaikui yra 70 proc., o jei serga abu tėvai, tikimybė išauga net iki 95 proc. Tiesa, pakoregavus gyvenimo būdą bei skiriant daug dėmesio profilaktikai, šią ligą galima „nustumti“ į kuo vyresnį amžių arba pasiekti, kad ji pasireikš nežymiai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė aiškina, kad vienas iš faktorių, skatinantis venų varikozę, yra stovimas arba sėdimas darbas. Kai žmogus juda, sportuoja, raumenų spaudžiamos venos stumia kraują aukštyn, bet ilgai stovint ar sėdint kraujas „užsistovi“ kojose ir dėl to plečiasi venų sienelės, pradeda didėti veniniai…
Gydytoja: joks skiepų priešininkas nenorėtų susidurti su šiomis ligomis
Europoje baiminamasi pamirštomis laikytų užkrečiamųjų ligų sugrįžimo ir dažnai pabrėžiama, kad nepakankamas vaikų skiepijimas tam daro didelę įtaką. Tačiau nereikėtų pamiršti ir apie nepaskiepytus suaugusiuosius. Nors Lietuvoje difterijos ir stabligės atvejai yra gana reti, tačiau šios infekcinės ligos vis dar egzistuoja. Stabligė – tai ypač sunki ir gyvybei pavojinga liga, kuria galima užsikrėsti tiek susižeidus namie, tiek darbuojantis savo sode, tiek kelionių metu. Kaip išvengti stabligės bei difterijos, pataria Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja imunoprofilaktikai Liana Žmuidzinavičiūtė. Pasak gydytojos, apie 95 proc. tėvų savo vaikus skiepija nuo visų skiepų kalendoriuje pažymėtų ligų ir tik apie 5 proc. atsisako skiepyti, iš jų tik nedidelė dalis nuo visų ligų. „Tėvų atsisakymo priežastys būna…
Sveikatos specialistai: skydliaukės sutrikimų požymiai universalūs, tad blogos savijautos priežasčių dažnai ieškoma ne ten
Apie širdies, skrandžio, plaučių veiklą žinome nemažai, tačiau paklausti apie skydliaukę daugelis žmonių turbūt susimąstytų, kas ji tokia ir už ką organizme atsakinga. Iš tiesų ši apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka vaidina ypač svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, o jai sutrikus prasideda įvairūs negalavimai – nuo nuovargio ir slenkančių plaukų iki nemigos bei širdies permušimų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad skydliaukė gamina organizmui svarbius hormonus, kurie atlieka daug funkcijų: reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, raumenų tonusą, dalyvauja virškinimo reguliavime, stresinėse ir adaptacinėse reakcijose, skatina lytinių liaukų aktyvumą, reguliuoja psichikos raidą ir kita. Dėl tokio įvairiapusiškumo skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti taip…
Kada naudinga atlikti kepenų fermentų tyrimus ir kokių ligų jie padeda išvengti?
Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų – detoksikacija. Deja, dėl ne itin sveiko gyvenimo būdo, sergamumas kepenų ligomis nuolat auga. Blogiausia, kad šiuos susirgimus ne taip lengva pastebėti, kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, todėl pacientas dažnai pajunta tik jau pažengusių būklių simptomus. Visgi, laiku užkirsti kelią šioms ligoms leidžia reguliariai atliekami kepenų fermentų tyrimai, apie kuriuos plačiau pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Greta Keršienė. „Kepenų fermentai – baltymai, kurie padeda šiame organe vykti įvairioms cheminėms reakcijoms. Fermentų padidėjimas signalizuoja apie pažeidimus, dėl kurių gali sutrikti kepenų funkcija. Dėl šios priežasties, kai diagnozuojami tokie pokyčiai, itin svarbu jų neignoruoti ir skubiai kreiptis į savo šeimos…
Bent kartą per gyvenimą nualpsta maždaug kas trečias žmogus – kada dėl šios būklės reikėtų sunerimti?
Alpimai, moksliškai vadinami sinkopėmis, yra gana dažnas reiškinys – skaičiuojama, jog bent kartą per gyvenimą apalpsta bent trečdalis visų žmonių. Daliai tai vienkartinis epizodas, kitiems – pasikartojanti būklė, galinti signalizuoti ir apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Plačiau apie tai, dėl kokių priežasčių dažniausiai netenkama sąmonės ir į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė. „Silpnumas, neryškus ar tunelinis regėjimas, temimas akyse, svaigulys, pykinimas, išblyškusi oda, prakaito išpylimas ar panašūs požymiai paprastai signalizuoja apie būklę prieš nualpimą – presinkopę. Tokiais atvejais reikia stengtis greičiau atstatyti ir palaikyti pakankamą smegenų kraujotaką: atsigulti, pakelti kojas aukščiau širdies lygio, atlaisvinti ankštas apykakles ar drabužius“, –…
Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį
Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti atsikratyti nereikalingais kilogramais. Kokios klaidos dažniausiai sutrukdo pasiekti norimų rezultatų ir kaip atpažinti, kada dėl padidėjusio svorio kaltos kitos sveikatos problemos? Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Monika Tuklerienė. „Viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, norėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų – iš karto pradeda labai intensyviai sportuoti, neteisingai modeliuoja krūvį, todėl patiria traumas arba nesugeba išlaikyti pastovumo“, – sako M. Tuklerienė. Taip pat neretai pasitaiko, kad prieš tai iš viso nesportavę asmenys imasi labai…
Santaros žinios: klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekę doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. Editos Kazėnaitės. Docentė buvo ypatingai atsakinga, sąžininga, pareiginga, darbšti – toks komandos narys, kurios prasmingą darbą tiek aš, tiek kiti bendruomenės nariai jautėme kiekvieną dieną. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms, pacientams, Santaros klinikų bendruomenei. Žinau ir tikiu, kad doc. Editos Kazėnaitės atminimą pagerbsime tęsdami jos darbus, siekdami įgyvendinti puoselėtas idėjas,“ – su liūdesiu sako VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Doc. dr. Editos Kazėnaitės vaidmuo Lietuvos medicinoje Doc. Edita Kazėnaitė VUL Santaros klinikose dirbo nuo 1997 m. Nuo 2011 m. dirbo direktorės valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai,…
Neigiamą laiko persukimo poveikį patiria ir vaikai: irzlumas, mieguistumas, susilpnėjęs imunitetas
Laiko persukimas paveikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų biologinius laikrodžius. Sveikatos specialistai sako, kad nors suaugusieji labiau nei vaikai skundžiasi tokia tvarka, jų organizmams prie jos prisitaikyti yra paprasčiau nei vaikų, kurie yra jautresni, stipriau jaučia poveikį, be to, ne visada supranta, kas vyksta jų organizme. „Persukus laiką, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizme vyksta daug procesų, tačiau vaikai ne visada supranta, kas vyksta, jiems sunku pojūčius apibūdinti žodžiais. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl ir laiko persukimo poveikis bei gebėjimas prie to prisitaikyti gali skirtis. Be to, nebūtinai jei pernai buvo vienaip, tai ir šiemet bus taip pat – kartais prisitaikymas būna lengvesnis, kartais sunkesnis, juolab, kad augant vaikui…
