Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: antradienis, 2025 spalio 28 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: BNS konferencijų salė, Kęstučio g. 25, Vilnius Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos ADHD asociacijos ir šeimų, kuriose yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS; angl. Attention Deficit and Hyperactivity Disorder, ADHD) turintis asmuo, vardu, spalio 28 dieną, 11 valandą organizuoja spaudos konferenciją, skirtą Pasauliniam ADHD mėnesiui paminėti. Spalis visame pasaulyje minimas kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimo žinomumo mėnuo – vyksta šviečiamosios veiklos, rengiami renginiai, pasakojamos asmeninės istorijos ir dalijamasi patikimais moksliniais šaltiniais. Šių metų tema – „Daugybė ADHD veidų“ („The Many Faces of ADHD“) – pabrėžiama, kad sutrikimas pasireiškia įvairiai – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties…
Kaune vyko Tarptautinės aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybos
2025 m. spalio 24 d. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune jau ketvirtą kartą surengtos Tarptautinės aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybos. Tai – vienas reikšmingiausių renginių Lietuvoje, stiprinantis pirmosios pagalbos žinias ir įgūdžius bei ugdantis gebėjimą veikti ryžtingai situacijose, kai nuo tinkamai suteiktos pagalbos priklauso žmogaus gyvybė. Renginį organizavo Lietuvos paramedikų asociacija, VšĮ Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Anot organizatorių, tokie renginiai ypač reikšmingi šiandien, kai pasaulyje netrūksta neramumų, o gebėjimas padėti vieni kitiems įgauna dar didesnę prasmę. Šiemet varžybos sulaukė ypatingai didelio susidomėjimo – varžėsi net 38 komandos iš 23 mokymo įstaigų. Į Kauną taip pat atvyko svečiai iš užsienio:…
Šiauliuose Liejyklos g. įmonėje užsidegus gumos gaminiams ir ventiliatoriui gyventojams patariama saugotis dūmų poveikio
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja Šiaulių gyventojus dėl Liejyklos gatvėje kilusio gaisro. Gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai – jie yra itin skvarbūs ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, todėl būtina saugotis. Rekomendacijos Jei esate lauke ir matote dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite į tą pusę, kad vėjas neneštų dūmų į jus. Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų. Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti…
Helovinas – kūrybiškumo ir skonių šventė: kaip pasiruošti įsimintinam vakarui neišlaidaujant?
Spalio 31-oji – Helovinas – vis labiau įsitvirtina Lietuvoje kaip proga ne tik pasipuošti kostiumais, bet ir pasinerti į kūrybišką dekoravimo bei kulinarinių eksperimentų pasaulį. Šventės nuotaiką gali padėti sukurti baisūs kostiumai, teminiai užkandžiai, dekoracijos bei žaidimai, įtraukiantys visą šeimą. Pasak Lukos Lesauskaitės-Remeikės, prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės, artėjant šiurpiausiai metų šventei, pirkėjai vis aktyviau ieško Helovinui aktualių prekių. „Siekiame, kad mūsų pirkėjai „Rimi“ rastų viską, ko reikia pasiruošti Helovinui – nuo kaukių ir dekoracijų iki įvairių skanėstų. Prekių asortimentą nuolat pildome, tad pirkėjai tikrai gali rasti atributikos, kuri palengvins pasiruošimą šiurpiausiai metų šventei, o svarbiausia – šiuo laikotarpiu taikome net iki 50 proc. nuolaidas Helovino…
Vėl gerai girdėti – galima: kaip gauti valstybės kompensaciją klausos aparatui?
Klausos aparatai šiandien nebėra tokie pat gremėzdiški prietaisai, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai išmanūs, beveik nematomi pagalbininkai, kurie gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Svarbiausia – žinoti, kad jų įsigijimą gali iš dalies arba visiškai kompensuoti valstybė. Apie tai, kaip veikia kompensavimo sistema, kokie žingsniai laukia norinčių gauti paramą ir ką svarbu žinoti renkantis klausos aparatą, pasakoja „Lora“ klausos centro vyr. specialistė Dovilė Vitonytė. Kompensacija – ne privilegija, o teisė Valstybės kompensacija klausos aparatams – tai ne išimtis, o aiškiai reglamentuota teisė. „Daugelis žmonių vis dar mano, kad kompensacija taikoma tik vaikams ar visiškai negirdintiems asmenims. Tai mitas. Kompensacija priklauso ir suaugusiesiems, jei jų klausos nusilpimas atitinka nustatytus kriterijus“, –…
Živilės istorija: nuo vėžio diagnozės vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos, kuriame dalijamasi žmonių patirtimis po sunkių sveikatos išbandymų. Pasakojame ne tik apie pasveikimą – bet ir apie tai, kaip pacientai jaučiasi sugrįžę į kasdienį gyvenimą, su kokiais fiziniais, emociniais ar socialiniais iššūkiais jie susiduria. Šie pasakojimai padeda geriau suprasti, kad gyvenimas po ligos tęsiasi, tačiau dažnai reikalauja naujų žinių, paramos ir nuolatinio dėmesio sveikatai. Šiame straipsnyje dalijamės Živilės istorija – jautriu pasakojimu apie vaikystėje patirtą onkologinę ligą, ilgametę nežinomybę ir ilgai ieškotus atsakymus į klausimą, kodėl sveikata ėmė silpti praėjus dešimtmečiams po gydymo. Prie Živilės pasakojimo pateikiamas gydytojos komentaras, padedantis geriau suprasti, kodėl itin svarbu žinoti visą savo ligos…
Klimato kaitos grimasos: vasaros tapo tyliosiomis žudikėmis
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Žengdami į šaltąjį sezoną, vasaros šiluma galime mėgautis tik prisiminimuose ir laukti jos sugrįžtant kitąmet. Tačiau ne visiems gyventojams būsimos vasaros laukimas turėtų kelti tik geras emocijas. Kelių Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė, kad praėjusią vasarą visoje Europoje dėl karščio bangų mirė dešimtys tūkstančių gyventojų. Karščio bangoms Europoje intensyvėjant, mokslininkai stengiasi išsiaiškinti − kaip šių mirčių būtų galima išvengti ateityje. Skirtingai nei staiga užklumpančios audros ar netikėti potvyniai, karščio bangos gali trukti ilgai ir žudyti nepastebimai. Kadangi šilumos sukeltos mirtys dažnai pasireiškia širdies priepuoliais, kvėpavimo nepakankamumu ir kitais sveikatos sutrikimais, jos nėra pažymimos kaip „mirtis dėl perkaitimo“. Tad šią savaitę pasauliui…
Susiruošėte į siaubo parką? Papasakojo, kodėl taip trokštame adrenalino, ir atskleidė, kam šiurpių pramogų reikėtų vengti
Artėjant Helovynui, Lietuvoje duris atveria vis daugiau siaubo parkų, žadančių „trilerio“ patirtis ir ekstremalias pramogas, kai benzininiais pjūklais nešini aktoriai gąsdina adrenalino ištroškusius lankytojus. Ar tokios patirtys saugios mažamečiams ir jautresniems žmonėms? Ar gali stiprūs išgyvenimai paveikti miegą, nerimo lygį ar emocinę būseną? Specialistės atskleidė, kodėl mus jaudina ekstremalios patirtys, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą, papasakojo, kam tokios linksmybės gali būti pernelyg įtemptos, ir patarė, kaip nuraminti sudirgintą nervų sistemą. Mūsų psichikos – ne vienodo jautrumo instrumentai Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, siaubo pramogos dažnai vertinamos kaip smagus nuotykis, tačiau stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms ir vaikams gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė,…
Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai
Tyrimų duomenimis, maždaug kas ketvirtas vyras ir kas dešimta moteris nurodo bent kartą gyvenime patyrę susijaudinimą dėl fetišinio objekto – pėdų, batų ar odos. „Fetišai yra dažnas, normalus seksualinės įvairovės reiškinys. Tai nėra liga, nuo kurios reikėtų gydytis“, – tvirtina psichologė-seksologė Nikol Švaistienė. Jos teigimu, sąmoningai į seksualinį gyvenimą integruotas fetišas gali tapti kūrybišku ir saugiu saviraiškos įrankiu. Dažnai nutylima tema „Tabu kyla iš kultūrinių ir religinių įsitikinimų, susijusių su kūno kontrolės ir moralės principais. Fetišas, būdamas „nefunkcionalus“ reprodukcine prasme, kelia nerimą normatyviai mąstančiai visuomenei“, – aiškina seksologė N.Švaistienė. Anot pašnekovės, stigma formavosi šimtmečiais. Tradicinė, religinių vertybių veikiama visuomenė pripažino tik įprastą seksą – tokį, kuris vyksta tarp vyro ir…
Rožinio spalio misija – ar įmanoma pakeisti krūties vėžio sergamumo situaciją?
Kalbėti apie krūties vėžį – būtina, kad išsaugotume gyvybes Kalbėti apie tai, kas paliečia tūkstančius Lietuvos moterų – apie krūties vėžį – yra jautru, svarbu ir būtina. Tai diagnozė, kuri akimirkai sustabdo visą gyvenimą, pakeičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos pasaulį. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis pasiekia tiek jaunas mamas, tiek moteris, kurios mano, kad pavojus jau praeityje. Tai iššūkis gydytojams, bet kartu ir mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė. Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų nuo šios ligos miršta. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvenimai, šeimos, jų istorijos. Nors nuo…
