Daugelis žmonių, pajutę skausmą, pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją – ir tai natūralu. Jis padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, paskiria vaistus ar fizioterapiją. Tačiau kai skausmas užsitęsia, tampa lėtinis arba nepasiduoda gydymui, paprastas vizitas pas šeimos gydytoją dažnai nepakanka. Štai tada svarbu suprasti – specializuota skausmo klinika gali pasiūlyti daugiau nei tik simptomų malšinimą. Skausmas nėra tik laikinas diskomfortas. Tai signalas, kad kūne vyksta kompleksiniai procesai – nuo uždegimų iki nervų sistemos disbalanso. Šeimos gydytojas gali padėti pradžioje, tačiau jo galimybės ribotos, kai reikia giluminės analizės, specialių procedūrų ar tikslios diagnostikos, kurią užtikrina tik šiuolaikinė skausmo medicina. Kuo išskirtinė skausmo klinika Skausmo klinikoje dirba multidisciplininė komanda – gydytojai, kineziterapeutai, neurologai, psichoterapeutai, dietologai…
Gera žinia: pacientams bus kompensuojami pirminiai ortodontiniai aparatai
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti pirminius ortodontinius aparatus. Netrukus pacientai, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, galės šias priemones gauti nemokamai – jų gamybos ir pritaikymo išlaidas apmokės Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą įtraukiami trys pirminiai ortodontiniai aparatai: neaktyvi stabilizuojanti plokštelė, vienpusis vietą išlaikantis žiedo ir kilpos aparatas bei vienpusis liežuvinis ar gomurinis lankas. Šie aparatai yra skirti dantų lanko deformacijų, netaisyklingo sąkandžio bei dantų padėties sutrikimų korekcijai ankstyvuoju gydymo etapu. Jie padeda užkirsti kelią sudėtingesniems ortodontiniams sutrikimams ir dažnai leidžia išvengti brangesnio, ilgesnio gydymo ateityje. „Ankstyvas ortodontinių problemų sprendimas padeda išsaugoti sveikus dantis, užtikrinti, kad žandikaulis augtų taisyklingai, o kramtymo funkcija…
Išbandykite pratimus, padedančius įvertinti sąnarių būklę ir mobilumą (video)
„Pastaruoju metu pastebiu neraminančią tendenciją – net jauni žmonės vis dažniau susiduria su sąnarių sustingimu, skausmais ir akivaizdžiai mažėjančia judesių amplitude. Tai, kas anksčiau buvo būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, šiandien sparčiai persikelia į jaunimo gretas. Mano nuomone, tai tiesioginė ilgo sėdėjimo, pasyvaus gyvenimo būdo ir minimalaus kasdienio judėjimo pasekmė“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Sveikatos priežiūros skyriaus profesijos mokytoja ir trenerė, Lietuvos kūno rengybos ir fitneso čempionė Vilma Povilionienė. Pasak trenerės, nejudrus gyvenimo būdas dažniausiai lemia raumenų disbalansą, mažėjantį sąnarių elastingumą ir ankstyvą judesių funkcijos ribotumą. „Tai nėra problemos, kurios atsiranda per vieną dieną. Jos vystosi palaipsniui, kartais metų metus. Kai žmogus nejuda, sąnariai, kurie sukurti judėti, pamažu…
Moters sveikata po keturiasdešimties kodėl šis laikotarpis toks svarbus?
Pasiekus keturiasdešimt metų, moters organizme prasideda natūralūs, tačiau reikšmingi pokyčiai. Tai laikotarpis, kai kūnas ir hormonų sistema pereina į naują fazę, o dėmesys sveikatai tampa ypač svarbus. Šis amžius – ne nuosmukio, o brandos etapas, kai daugelis moterų pasiekia emocinę pusiausvyrą, turi daugiau pasitikėjimo savimi ir noro rūpintis gerove sąmoningai. Vis dėlto būtent dabar verta iš naujo įvertinti savo įpročius: ar pakankamai ilsitės, ar gaunate reikiamų maistinių medžiagų, ar tikrinatės profilaktiškai. Kiekvienas iš šių aspektų prisideda prie ilgalaikės sveikatos išsaugojimo. Dauguma moterų po keturiasdešimties vis dar jaučiasi energingos, aktyvios ir kupinos planų, tačiau kūnas pradeda siųsti subtilius signalus, kad jam reikia daugiau dėmesio. Nedideli hormonų svyravimai, miego pokyčiai ar svorio…
Lietuvoje antibiotikai vaikams skiriami vis rečiau, tačiau iššūkių netrūksta
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo teigiamą tendenciją – šalyje kasmet mažėja vaikų, kuriems skiriami antimikrobiniai vaistai. Ekspertai pabrėžia, kad toks pokytis – geras ženklas, rodantis, jog gydytojai vis atsakingiau įvertina, ar iš tiesų vaikams būtina skirti antibiotikų, o pacientai vis geriau supranta, kad šie vaistai nėra panacėja nuo visų ligų. Vis dėlto VLK atkreipia dėmesį, kad siekiant išlaikyti šį progresą svarbu toliau stiprinti švietimą apie racionalų antibiotikų skyrimą ir vartojimą, ypač regionuose, kur jų vartojimo rodikliai išlieka didesni nei šalies vidurkis. Ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų stebėsena atskleidė, kad pastaraisiais metais vis mažiau vaikų vartoja antimikrobinius vaistus. 2022 m. juos vartojo arti 124 tūkst. vaikų, 2023 m. – 111 tūkst.,…
Žinomi žmonės susirinko į Ankstukų dienos pusryčius: kartais gražiausi dalykai ateina itin anksti
Tarptautinę anksčiau gimusių kūdikių dieną žinomos Lietuvos mamos paminėjo susirinkusios į netradicinius pusryčius. Čia skambant Ievos Zasimauskaitės muzikai ne tik mėgavosi jaukiu rytu, bet ir kvietė atkreipti dėmesį į anksčiau į pasaulį atėjusius mažylius. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas gydytojas neonatologas docentas Arūnas Liubšys dalinosi, kad į pusryčius susirinkę svečiai – ne vieninteliai, kuriems kofeinas padeda pradėti dieną. „Galima pajuokauti, kad ankstuką anksti pradedame girdyti kava. Bet iš tiesų, kofeinas jiems – itin reikalingas. Viena iš nebrandumo problemų – anksčiau gimę mažyliai kartais pamiršta kvėpuoti. Kofeinas tiesiogiai veikia nervų sistemos centrus ir primena ankstukams, kad jiems reikia kvėpuoti. Taip pat kofeinas sumažina kraujo išsiliejimo į smegenis tikimybę.…
Prezidentūroje vyks tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas Europos demografinei ateičiai
Pirmadienį, lapkričio 17 dieną, Prezidentūroje pirmą kartą vyks tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas „Auginu Europą 2025“, kurio tema – „Kuriame Europos demografinę ateitį investuodami į šeimas ir kiekvieną naują gyvybę“. Šio renginio iniciatoriai – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė bei jos globojama iniciatyva „Auginu Lietuvą“ kartu su neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Susitikimas vyks minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną. Renginio partneriai – Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Renginys prasidės sesija, kurios strateginėje diskusijoje bus kalbama apie Europos demografinę ateitį, mažėjančio gimstamumo padarinius ir šeimų rėmimo svarbą. Sesijos rėmuose vyks pirmųjų ponių ir ponų forumas, kuriame jie pasidalins įžvalgomis apie lyderystę, rūpestį ir bendrą atsakomybę už ateities kartas. Sesija…
Akušerė-ginekologė doc. dr. Virginija Paliulytė: „Gimdymas – tai tarsi ėjimas lynu, kuriuo padedame moteriai pereiti“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose vis daugiau dėmesio skiriama profesionaliam ir kartu jautriam moters lydėjimui per vieną svarbiausių gyvenimo įvykių – gimdymą. Čia moteris sutinka kvalifikuota specialistų komanda, pasirengusi suteikti visapusią pagalbą tiek įprasto fiziologinio, tiek didelės rizikos gimdymo atvejais. Santaros klinikose kasdien siekiama sukurti aplinką, kurioje dominuoja ne tik medicininė kompetencija, bet ir empatija, pagarba bei nuoširdus rūpestis gimdančios moters ir jos šeimos poreikiais. Šį požiūrį dar labiau sustiprina nauja iniciatyva – neseniai Akušerijos ir ginekologijos centre duris atvėręs žindymo konsultavimo kabinetas, suteiksiantis pagimdžiusioms moterims profesionalų palaikymą pačiomis jautriausiomis motinystės akimirkomis. Šis kabinetas skirtas padėti mamoms, išvykusioms iš ligoninės ir susiduriančioms su žindymo sunkumais. Ši iniciatyva – dar vienas…
Autizmo diagnozė… kaip šventė
„Sėdėjome ratu, valgėme tortą ir šventėme. Po trejų metų, kai girdi visokius dalykus apie save, kai abejoji – gal iš tiesų tik įsivaizduoju? – ta diagnozė atėjo kaip palengvėjimas“, – dieną, kai būdama keturiasdešimties išgirdo oficialią autizmo diagnozę, prisimena iliustratorė Tatjana Sofija Pleskevičienė. Diagnozė paaiškino, kodėl keturis dešimtmečius jai buvo sunku pritapti, nesimezgė draugystės, sekino socialinės situacijos. Netilpo į rėmus „Pamenu, niekada nevalgydavau blynų, šiltos mėsos – ji turėdavo atšalti, kad galėčiau valgyti. Erzindavo kvapai, tekstūros. Vaikystėje niekas iš to nedarydavo dramos, sakydavo – išalksi, suvalgysi“, – prisimena T.Pleskevičienė. Dabar moteris supranta, kad tai buvo sensorinio jautrumo apraiškos, būdingos daugeliui autistiškų žmonių. Nors šeimos nariai buvo atlaidūs mažosios Tatjanos savitumui, aplinkiniams…
Įsidarbinti nepadeda net išmaniosios technologijos
„Anksčiau darbdaviai nebijodavo sakyti – su tokiais nedirbame. Dabar sako: mes visiems atviri, bet štai mūsų reikalavimų sąrašas“, – galimybes įsidarbinti žmonėms su negalia nušviečia socialinės įdarbinimo agentūros SOPA vadovė Jurgita Kuprytė. Nors išmaniosios technologijos siūlo sprendimus – ekranų skaitymo programas turintiems regos negalią, vertimo į gestų kalbą aplikacijas negirdintiems, nuotolinio darbo galimybes judėjimo sutrikimus turintiems žmonėms – darbdaviai į pokyčius investuoti vengia. Keičiasi žaidimo taisyklės Automatizacija atėmė darbus, kuriuos tradiciškai dirbo negalią turintys asmenys, o naujoms galimybėms jie neparengti – taip situaciją mato socialinės įdarbinimo agentūros SOPA vadovė Jurgita Kuprytė. „Vis mažiau lieka tokių darbų, kuriuos tradiciškai galėdavo atlikti tam tikrą negalią turintys žmonės – rutininių, standartizuotų. Jie dabar…
