Naudinga

Apibendrino diskusijas apie tymus: rizikos grupės – aiškios

Visuomenėje egzistuoja trys rizikos grupės, kurioms dabartinė tymų banga kelia didžiausią grėsmę, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Laboratorinės diagnostikos centro vedėja Ina Šapranauskienė. Pasak jos, deramai pasirūpinus šiomis trimis grupėmis, sumažėtų grėsmė ir visiems kitiems. Tikėtina, kad atslūgtų ir dabartinė panika dėl ligos plitimo.

„Kalbant apie tymus, nereikėtų gąsdintis kaip kokiu maru ar kitomis siaubingomis ligomis, kurios smarkiai išaugindavo mirtingumą – tai nėra tokia liga. Vis dėlto būtina išskirti tris pagrindines rizikos grupes, kurioms šiuo metu reikia skirti daugiausia dėmesio“, – pabrėžia I. Šapranauskienė.

Pirmoji rizikos grupė: šeimos su mažais vaikais

Pirmojoje rizikos grupėje – šeimos, kuriose auga mažylių iki 15 mėnesių, tai yra, iki momento, kai galima pirmą kartą skiepyti nuo tymų. „Šią grupę galima būtų išplėsti ir iki šeimų, kuriose auga vaikų iki 5-erių metų, kadangi mažiems vaikams gresia sunkiausios tymų komplikacijos“, – sako I. Šapranauskienė.

Kaip turėtų elgtis tokios šeimos? Jei mažų vaikų turintiems tėvams kyla abejonių, ar jie yra persirgę tymais, jiems visais atvejais rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti – netgi nepaisant to, ar jie buvo skiepyti vieną, ar du kartus, kadangi atsparumas virusui mažėja, ilgėjant laikotarpiui po vakcinacijos. Gydytoja šiuo atveju pataria neeikvoti pastangų tyrimams mėginant išsiaiškinti, ar skiepijant įgytas imunitetas tebėra išlikęs – šios grupės suaugusieji yra visiškai saugūs vieninteliu atveju, tai yra tuomet, jei tikrai persirgo tymais. Jei tokių įrodymų nėra – negaištant laiko, rekomenduojama skiepytis ir apsisaugoti patiems bei maksimaliai apsaugoti savo atžalas.

Kad mažyliai viruso „nepasigautų“ už namų ribų, laikotarpiu iki pirmojo vakcinavimo patariama mažiau vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas, vengti parduotuvių, renginių, buvimo uždarose patalpose su kitais žmonėmis, kadangi būtent uždaroje patalpoje tymus sukeliantis virusas ilgiau išlieka gyvybingas. Kūdikiai tymais užsikrečia lengvai – tiesa, pirmaisiais mėnesiais, jei kūdikis maitinamas mamos pienu ir jei mama buvo dukart skiepyta ar persirgusi tymais, naujagimis gauna tam tikrą antikūnų kiekį ir yra apsaugotas nuo viruso.

„Šiai žmonių grupei reikia daugiausiai dėmesio, o pagrindinė rekomendacija – suformuoti vadinamąjį „kokono efektą“ – apsisaugoti patiems, tai yra, pasiskiepyti pakartotinai, ir maksimaliai apsaugoti imuniteto dar neturinčias atžalas“, – pažymi I. Šapranauskienė.

Antroji rizikos grupė: asmenys, kuriems nustatyta imunosupresija  

Išskirtinė tymams jautrių asmenų grupė – ligoniai, kuriems yra nustatyta imunosupresinė būklė. Tai atvejai, kuomet po organų persodinimo naudojami imunosupresantai; šiai grupei priklauso žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis.

„Šiuos pacientus nuolat prižiūri gydytojas, taigi jie dėl vakcinacijos turėtų pasitarti su prižiūrinčiu specialistu. Vis dėlto dažniausiai jiems skiepytis nepatariama, todėl jie gali ne tik susirgti, bet ir susirgę patys platinti virusą, todėl ši grupė turi būti labiau kontroliuojama“, – pabrėžia I. Šapranauskienė.

Esant rizikos grupėje, reikia intensyviau taikyti elementarias apsaugos priemones, tokias kaip dezinfekcija, dažniau vėdinti patalpas, griežtai laikytis bendrųjų švaros reikalavimų. 

Trečioji rizikos grupė: vyresnio amžiaus žmonės

Žmonės, gimę iki 1964 m., apskritai nebuvo skiepijami nuo tymų. Viena vertus, I. Šapranauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad „visuomenė dėl to neišnyko“: „Iki 1964 m. žmonės susirgdavo, persirgdavo, nebūtinai išsivystydavo komplikacijos. Žinoma, vėliau atsiradę skiepai pakeitė situaciją, buvo patogu gyventi žinant, kad ligos, galinčios sukelti grėsmingų komplikacijų, buvo suvaldytos.“

Pasak gydytojos, atliekant tyrimus šioje amžiaus grupėje, paaiškėja, kad daugelis asmenų joje turi pakankamai aukštą imunoglobulino G lygį, tai reiškia, kad žmonės yra persirgę tymais, bet apie tai nežino. Tokiu atveju pakartotinės vakcinacijos tikrai nereikia.

Šiai grupei priklausantys asmenys, įsitikinę, kad nebuvo skiepyti, gali pasidaryti tymų IgG antikūnų tyrimą, ar organizmas turi imunitetą virusui – tyrimas atsakys į klausimą, ar nebuvo persirgta tymais. Jei persirgta nebuvo, rekomenduojama pasiskiepyti dabar.

„Apibendrinant, šioms trims išvardytoms rizikos grupėms sukūrus savotiškus apsaugos „kokonus“, apsaugotume ir didelę dalį likusios visuomenės“, – sako MDGC Laboratorinės diagnostikos centro vedėja.

Gimę iki 1988-ųjų: kaip elgtis?

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad intensyvios diskusijos vyksta grupėje asmenų, gimusių iki 1988 m. – jai priklausantys asmenys buvo skiepijami viena vakcina. Tai – didelė, visuomeniškai aktyvi visuomenės dalis, kurioje kyla abejonių: ar dar tebėra povakcininis imunitetas, ar žmogus persirgo tymais.

„Šioje grupėje dažnas toks reiškinys – žmonės persirgo tymais po vieno skiepo, dėl skiepijimo sirgo švelnesne forma, dėl to ligos neprisimena, o imunitetą turi“, – dėsto I. Šapranauskienė.

Pasak jos, jei žmogus priklauso šiai amžiaus grupei, nėra gavęs antrosios vakcinos ir nežino, ar yra sirgęs – geriau tiesiog pakartotinai pasiskiepyti.

Ar gimusiesiems iki 1988 m. verta darytis tyrimą, kuris parodytų antikūnų kiekį organizme? „Vienareikšmio atsakymo nėra. Sprendimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas imunoglobulino G lygis, kuris parodytų – reikia skiepytis ar ne. Tymų atveju nėra normų ir aiškios tiesioginės priklausomybės tarp antikūnų koncentracijos bei apsaugos, taigi aiškaus atsakymo jokia laboratorija nepateiks. Net ir žemą antikūnų lygį turintis žmogus gali nesusirgti, o turintis aukštą antikūnų lygį – susirgti, kadangi pirmuoju atveju žmogus, pats nežinodamas, persirgo tymais ir jam apsisaugojimui pakanka net nedidelės antikūnų koncentracijos, o antruoju po vakcinacijos likęs antikūnų kiekis, kad ir aukštesnis, dėl individualių organizmo savybių buvo nepakankamas“, – pasakoja I. Šapranauskienė.

Gydytoja priduria, kad, ligai įgavus epidemijos grėsmės bruožų, apie ją ne tik daugiau diskutuojama visuomenėje – įtakingos medicinos organizacijos imasi naujų įvairių tyrimų, stebi ir vertina ligos paplitimą, komplikacijas, riziką, tuomet laboratorinių testų gamintojai irgi stengiasi tobulinti esamas priemones. „Mokslas pirmyn žengia labai sparčiai. Gali būti, kad netrukus bus atsakyta į tuos klausimus, į kuriuos atsakymų dabar nėra.  O kol kas niekas negali tvirtai teigti, kad kokia nors tiesa yra vienintelė ir nenuneigiama“, – pastebi I. Šapranauskienė.

Vis dėlto jei dabartinėse laboratorijose atsakymų nėra, tuomet kur jų ieškoti? Abejojantiems medikė pataria atsižvelgti į situaciją, kurioje žmogus gyvena: „Jei asmuo neturi mažų vaikų, neprižiūri vyresnio amžiaus žmonių, nedirba sveikatos priežiūros įstaigose, nereikėtų pasiduoti panikai. Net jei užsikrės, didesnių komplikacijų tikimybė nėra itin didelė.“

Ir priešingai, jei šeimoje yra mažų vaikų, dirbama vaikų ugdymo įstaigoje, ypač darželyje, ar sveikatos priežiūros įstaigoje, jei kyla neaiškumų – patariama skiepytis pakartotinai.

O štai gimusieji po 1988 m. jau turėtų būti apsaugoti nuo tymų, išskyrus tuos atvejus, kai šeimos sąmoningai skiepų atsisakė, pabrėžia gydytoja.

Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, UAB „Publicum“