10 mitų apie duoną: mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova paaiškino, kas tiesa, kas – melas

Visuomenėje įsigalint sveikos gyvensenos kultui, dažnas žmogus vis daugiau dėmesio ima skirti mitybai – stengiasi rinktis kuo sveikesnius produktus ir skuba atsisakyti to, ką mano esant mažiau vertinga. Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų.  

1. Duona yra kenksminga sveikatai

Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu. O ir patys gamintojai nesiliauja stengtis duoną kepti kuo sveikesnę ir natūralesnę – pavyzdžiui, viena didžiausių šalies duonos kepyklų vartotojams siūlo vien iš lietuviškų rugių keptą duoną, tarp duonos gaminių pasirinkimų – viso grūdo duonos ir batonai, daržo duonelės, praturtinos daržovėmis, be pridėtinio cukraus bemielė duona ir daugelis kitų, puikiai tinkančių net ir sveikiausią mitybą proteguojantiems.

„Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną, ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, gausis puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, – sako R. Beišytė-Aminova. 

2. Sveikiau duoną kepti namie, o ne pirkti

Mitybos specialistės teigimu, tokia nuomonė taip pat tėra mitas, bet ne faktas. „Tai, kad duona kepta namuose, ne visuomet reiškia, kad ją valgyti sveikiau nei pirktą. Vėlgi, viskas priklauso nuo duonos sudėties. Jei kepdami duoną namuose ją gausiai gardinsite cukrumi ar kitais pagardais, pavyzdžiui, džiovintais vaisiais, jei kepiniui naudosite kvietinius, o ne ruginius miltus, rezultatas sveikatai bus kur kas mažiau naudingas. Tokia duona tikrai nebus sveikesnė už parduotuvėje pirktą pilnagrūdę“, –  paaiškina ekspertė ir priduria, kad duonos poveikis sveikatai ne ką mažiau nei vartotojams svarbus ir kepėjams, todėl sparčiai plečiasi becukrių ar bemielių duonų pasiūla. 

3. Sėklos, kuriomis pagardinta duona, kenksmingos organizmui

Šiandien parduotuvių lentynose apstu duonos rūšių, kurių pagrindiniu akcentu tampa pagardai. Dažniausiai – skirtingos sėklos: saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar kitos. Nors pasitaiko išgirsti, kad su duona iškeptos sėklos kenksmingos sveikatai, R. Beišytė-Aminova sako, kad mitas yra klaidingas.

„Didžioji dalis naudingųjų medžiagų, kurias savyje turi skirtingos sėklos, jas kepant suyra arba medžiagų kiekis pastebimai sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kepimo jos žmogaus organizmui tampa žalingos“, – konstatuoja.

4. Valgant duoną auga kūno svoris

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia mažinti duonos vartojimą, yra įsitikinimas, neva duona daro neigiamą įtaką kūno linijoms.

„Tačiau kūno formos keičiasi ne dėl to, kad valgote duoną, bet dėl to, kiek suvalgote. Jei duoną valgysite itin dideliais kiekiais ir viršysite savo perdien sudeginamų kalorijų kiekį, svoris, žinoma, tikrai augs. Tačiau taip pat yra ir su bet kuriuo kitu maisto produktu. Saikingas duonos vartojimas pirmoje dienos pusėje praturtins jūsų mitybą skaidulomis, kurios būtinos norint užtikrinti sklandų virškinimo procesą“, – sako mitybos specialistė.

5. Didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno

Nors visuomenėje sklando mitas, neva didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno – kviečių, rugių ir miežių baltymo, tokį įsitikinimą R. Beišytė-Aminova paneigia su šypsena: „Lietuvoje gliuteno netoleravimas yra nustatytas vos vienam procentui gyventojų.“ Specialistė paaiškina, kad visam gyvenimui atsisakyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno, priversti tik celiakija sergantys žmonės. Gliutenas ja sergantiesiems iššaukia skirtingai pasireiškiančią alerginę reakciją: bėrimą, vėmimą, viduriavimą ar priešingai – vidurių užkietėjimą.

6. Atsisakyti gliuteno – sveika

Pasak mitybos specialistės, gliutenas ar jo likučiai aptinkami ištisoje eilėje skirtingų maisto produktų. Todėl manantys, kad atsisakyti gliuteno sveika, turėtų suprasti, jog tokiu atveju iš savo mitybos raciono turėtų išbraukti kur kas daugiau nei duonos gaminius.

„Atsisakyti produktų, kuriuose yra gliuteno, vertėtų tiems, kurių organizmas jo netoleruoja. Dažniausiai tai pasireiškia virškinimo sutrikimais. Šiuo atveju reikėtų sekti savo savijautą ir daryti išvadas. Tačiau tiems, kuriems gliuteno netoleravimo simptomai nepasireiškia, šis baltymas gali būti naudingas“, – paaiškina R. Beišytė-Aminova.

7. Duonoje esančios kalorijos – „tuščios“

Šis mitas, R. Beišytės-Aminovos teigimu, taip pat nesudėtingas paneigti. „Duonoje yra gausu angliavandenių, todėl šis maisto produktas yra puikus energijos šaltinis. Be to, duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina sklandžią žarnyno veiklą“, – paaiškina mitybos ekspertė, pabrėždama grūdais praturtintų duonos gaminių naudą.

8. Trapučiai sveikiau nei duona

Mitybos specialistės teigimu, įsitikinimą, neva trapučius valgyti sveikiau nei skanauti duonos, lengva paneigti vos užmetus akį į produkto glikemijos indeksą.

„Kuo šis didesnis, tuo jį vartojant aukščiau šokteli gliukozės kiekis kraujyje. Pilnagrūdės duonos glikemijos indeksas yra 50, baltos duonos – 71, o trapučių – net 91. Aukštą glikemijos indeksą turintys produktai suvirškinami itin staigiai, todėl pirmiau pajaustą sotumo jausmą labai greitai pakeičia alkis“, – paaiškina R. Beišytė-Aminova.

9. Šaldymo kameroje laikoma duona netenka naudingųjų medžiagų

„Tai nėra tiesa, – sako R. Beišytė-Aminova. – Šaldymas neigiamos įtakos duonoje esančioms naudingosioms medžiagoms neturi. Tiesą sakant, jei numatote, kad pradėtos valgyti duonos nespėsite suvartoti per kelias dienas, patarčiau ją susukti į kepimo popierių ir užšaldyti šaldymo kameroje. O pajautus norą valgyti duoną, atšildyti ją kambario temperatūroje. Vis dėlto šaldytuve duonos laikyti nederėtų – taip duona greičiau praranda drėgmę.“

10. Mielės – nesveikas duonos ingredientas

Anot mitybos specialistės, vieningos nuomonės dėl mielių vartojimo nėra, todėl šiuo atveju vėlei reikėtų sekti savo savijautą ir situaciją vertinti individualiai.

„Vartodami maisto produktus, kurių sudėtyje yra mielių, pastebėkite, kaip jaučiatės. Vis dėlto nors mielių poveikis žmogaus organizmui nėra įrodytas, asmeniškai siūlyčiau jas vartoti saikingai“, – pataria R. Beišytė-Aminova. Tačiau net ir nusprendus atsisakyti mielių nereiškia, kad duonos valgyti nevalia – bemielių duonų pasiūloje taip pat vyrauja platus pasirinkimas, kuriame – dar ir becukrės duonos.

Pranešimą paskelbė : Viktorija Navickaitė, Fabula Hill+Knowlton Strategies

(Perskaityta per mėnesį: 10, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt