Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje šiandien pristatyta intensyviajai naujagimių reanimacijai skirta centrinė monitoravimo (stebėjimo) stotis. Medikams ji leis dar efektyviau stebėti gyvybinius mažųjų pacientų rodiklius, o tėvams suteiks galimybę būti šalia savo mažylių net sudėtingiausiomis akimirkomis. LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 450–500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra anksčiau gimę, o 90–110 gimsta itin maži – sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių. Daliai šių pacientų intensyvi priežiūra reikalinga ne kelias dienas, o savaites ar net mėnesius, jų būklę stebint nuolat ir itin atidžiai. Neišnešiotų ar sunkiai sergančių naujagimių būklė gali pablogėti…

Šis žiemos sezonas Lietuvoje kone idealiai atitinka vadovėlinį žiemos apibūdinimą – lauke spaudžia šaltukas, siautė jau ne viena pūga, žemę nuklojusi stora sniego paklotė. Tai leidžia mėgautis žiemos pramogomis, tad gyventojai iš spintų traukia žieminius rūbus ir batus bei ieško rūsiuose užsigulėjusių slidžių, rogučių, ledo ritulio lazdų, pačiūžų. Visgi yra dar vienas žiemos atributas, kuris sulaukė savo ilgai lauktos valandos − tai sniego kastuvas. Kuo sniego kasimas žiemą yra išskirtinė veikla, ir kodėl kai kuriems žmonėms to daryti nerekomenduojama? Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, sniego kasimas žiemos metu nėra tik pramoga – tai rimta fizinė veikla. Remiantis klinikiniais tyrimais, vos 10 minučių intensyvaus sniego kasimo žmogaus…

Vaikų raidos sutrikimai nelaukia patogesnio laiko – pagalbos dažniausiai reikia čia ir dabar, o kiekviena diena ar savaitė gali daryti realią įtaką vaiko ateičiai. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. daugiau nei 5,5 tūkst. vaikų Lietuvoje buvo nustatyti raidos sutrikimai – tai net 2,5 karto daugiau nei 2017-aisiais. Augant vaikų raidos paslaugų poreikiui Lietuvoje, šeimos vis dažniau susiduria su tuo, kad laiku prieinama pagalba tampa iššūkiu. Šią realybę mato ir Vaiko raidos klinika, kasdien teikianti pagalbą turintiems raidos sutrikimų ar negalią. Vaiko raidos klinika nuolat sulaukia šeimų kreipimųsi dėl konsultacijų, reabilitacijos ir gydymo, o, pasak Vaiko raidos klinikos komercijos direktorės Ingos Norvaišienės, didėjantis paslaugų poreikis reiškia atsakomybę ieškoti būdų, kaip užtikrinti…

Dietistė, receptinių knygų autorė, nuomonės formuotoja ir „Rimi“ ambasadorė Indrė Trusovė savo šeimos mitybą planuoja itin atsakingai. Pasak jos, apgalvotas pirkinių ir patiekalų planavimas padeda ne tik sutaupyti laiko bei pinigų, bet ir užtikrinti subalansuotą kasdienį racioną. Prieš planuodami meniu – pažiūrėkite ką turite spintelėse ir šaldiklyje „Dažniausiai per savaitę darau vieną didesnį apsipirkimą, todėl iš anksto apgalvoju, ką valgysime savaitės eigoje. Žinoma, kartais tenka papildomai įsigyti vieną ar kitą produktą, ypač jei kyla naujų receptų idėjų, kuriomis norėčiau pasidalinti socialiniuose tinkluose. Kiekviena savaitė skirtinga, tačiau visada stengiuosi, kad racione būtų žuvies, jautienos, netrūktų daržovių ir vaisių“, – pasakoja I. Trusovė. Dietistė pabrėžia, kad savaitinį meniu planavimą verta pradėti nuo…

Vasario 1-ąją Lietuvoje minima cepelinų diena. Vis tik, tai nėra patiekalas, kuris ant dažnai atsiduria ant lietuvių stalo. Net ir laikantis „klasikinio recepto“, rezultatas gali skirtis kardinaliai – cepelinai gali suirti, tapti kieti ar vandeningi. Norint išvirti gerus cepelinus, svarbiausia tinkamai pasirinkti bulvių rūšį, tiksliai atitaikyti proporcijas ir naudoti geriausią virimo techniką. „Šią savaitę tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse pirkėjai bulvių galės įsigyti itin palankia kaina – vos 19 ct. už kg, o kiaulienos sprandinę, puikiai tinkančią faršui gaminti – vos už 3,99 eur. už kg. Na, o jeigu cepelinų patys pirkėjai gaminti neplanuoja – 20 proc. nuolaida taikoma ir jau paruoštiems cepelinams su varške“, – sako prekybos tinklo „Rimi…

Klinikinis logopedas ligoninėje – tai sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis su sudėtingais ir dažnai gyvybiškai svarbiais sutrikimais, atsirandančiais po neurologinių pažeidimų. Po insulto, galvos traumų ar kitų galvos smegenų ligų pacientams gali sutrikti ne tik kalbėjimas, bet ir kalbos suvokimas, rijimas, balsas, skaitymas, rašymas bei pažintinės funkcijos. Šie pokyčiai daro tiesioginę įtaką žmogaus savarankiškumui, bendravimui ir gyvenimo kokybei. Tokiais atvejais klinikinio logopedo darbas tampa neatsiejama gydymo ir reabilitacijos proceso dalimi – jis padeda atkurti prarastas funkcijas, ieško alternatyvių komunikacijos būdų, užtikrina saugų rijimą ir prisideda prie paciento grįžimo į kasdienį gyvenimą. Apie klinikinių logopedų darbo specifiką ligoninėje, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir kalbos bei kitų funkcijų atkūrimo procesą aiškina Vilniaus universiteto ligoninės…

Gripo sezonas Lietuvoje vėl įgauna pagreitį – sergamumo rodikliai sparčiai auga, ir dalyje savivaldybių jau pasiektas epideminis lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šalyje išaugo nuo 965 iki 1253 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Specialistai pabrėžia, kad toks šuolis rodo aktyviai besitęsiantį virusų sezoną ir primena, jog ypač svarbu laiku reaguoti į simptomus ir laikytis prevencinių priemonių. „Gripas prasideda staiga, ir jį išduoda greitai progresuojantys simptomai. Dažniausiai tai iki 39 laipsnių pakylanti temperatūra, sausas kosulys, gerklės ir galvos skausmas, nuovargis ir bendras negalavimas, taip pat dažnai skundžiamasi geliančiais raumenimis, maudžiančiais sąnariais. Tuo tarpu sergant COVID-19,…

Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…