Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būtų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Visa tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant. Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas…
Traumos kalnuose lietuviams kainuoja vis daugiau: išmokos per metus išaugo 60 proc.
Šią savaitę prasidėjusios moksleivių atostogos − aktyvias žiemos pramogas mėgstančių keliautojų metas, mat nemaža dalis šeimų šiuo metu planuoja vykti į užsienio slidinėjimo kurortus. Visgi draudikų turima statistika rodo, kad traumų kalnuose vis daugiau, o jų kaina keliautojams iš Lietuvos kasmet auga. Remiantis didžiausio draudiko šalyje duomenimis, pernai metų slidinėjimo laikotarpiu patirtų traumų skaičius išaugo 40 proc., lyginant su ankstesniais metais. Daugiausia traumų ir nelaimingų atsitikimų buvo fiksuota kalnuose Austrijoje ir Italijoje – bene 60 proc. „Praėjusiais metais aktyvaus poilsio mėgėjams iš Lietuvos dėl patirtų traumų iš viso buvo išmokėta beveik 93 tūkst. eurų. Tai – bene 60 proc. didesnė suma nei 2024 metais. Didžiausia išmokėta suma siekė 7 tūkst.…
Aksesuarai, kurie ne tik puošia: kokios tendencijos ryškėja šiandien
Nors mados tendencijos keičiasi kiekvieną sezoną, kai kurie aksesuarai išlieka aktualūs gerokai ilgiau. Vis daugiau žmonių renkasi daiktus, kurie lengvai priderinami prie skirtingų dienos situacijų – nuo darbo susitikimų iki laisvalaikio ar oficialių renginių. Tokie pasirinkimai vertinami ne tik dėl elegantiškos išvaizdos, bet ir dėl patogumo bei universalumo, leidžiančio natūraliai įsilieti į rutiną ir stilių. Kasdien dėvimi aksesuarai vis dažniau tampa ne tik įvaizdžio akcentu, bet ir praktiška detale – jie turi atrodyti lengvai, jaustis patogiai ir prisitaikyti prie žmogaus gyvenimo tempo. Daugiau nei stiliaus detalė Ilgą laiką aksesuarai buvo suvokiami kaip detalė, užbaigianti įvaizdį, tačiau šiandien jų vaidmuo pamažu keičiasi. Vis dažniau tikimasi, kad aksesuaras ne tik papuoš, bet…
Nuo reabilitacijos Lenkijoje iki protonų terapijos Danijoje: kur gydytis vyksta lietuviai
Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga. Pirmoji galimybė – tarpvalstybinė sveikatos priežiūra Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali pasirinkti jas gauti kitos Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Tokiu atveju už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) dėl gydymo…
Valentino dieną lietuviai atsakė, kokie pasimatymai jiems labiausiai patinka
Valento dieną lietuviai atsakė į klausimą: kokius pasimatymus labiausiai mėgsta? Beveik pusė jų atsakė, kad labiausiai mėgsta eiti į klasikinius pasimatymus: kartu pavakarieniauti ir pasikalbėti. Kita dalis – mėgsta dalyvauti aktyviuose, o dar mažesnė – spontaniškuose pasimatymuose, rodo draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ prieš Valentino dieną atliktos apklausos duomenys. „Matome, kad Lietuvoje žmonės per pasimatymus dažnai renkasi nuotykius – nuo skrydžių oro balionu, pasivaikščiojimų apleistame dvare ar spontaniškų kelionių. Tai atspindi ir mūsų draudimo bendrovės, filosofiją – palaikome drąsą gyventi taip, kaip norisi. Mūsų užduotis – palaikyti žmonių pasirinkimus, kad nesvarbu, ar pasimatymas vyksta restorane, ar ant SUP lentos upės viduryje “, – pabrėžia bendrovės rinkodaros vadovas Jonas Žala.…
Ar paprikos turi „lytis“? Tiesa ir mitai apie vyriškas bei moteriškas paprikas
Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose receptų portaluose dažnai galima rasti „naudingą patarimą“: apversk papriką – jei apačioje trys iškilimai, tai „vyriška“ paprika, jei keturi – „moteriška“. Teigiama, kad „moteriškos“ paprikos yra saldesnės ir skanesnės valgyti žalias, o „vyriškos“ labiau tinka kepimui ar virimui. Skamba įdomiai, bet ar tai turi ką nors bendro su realia botanika ir skonio savybėmis?
Gydytoja psichiatrė – apie priklausomybę nuo alkoholio: polinkis susijęs su smegenų jautrumu, genetiniais veiksniais ir aplinka
Kai kalbama apie priklausomybę nuo alkoholio, dažnam kyla klausimas, kodėl panašius alkoholio kiekius vartojantys vieni žmonės jaučiasi kaip niekur nieko, o kiti pradeda be jo nebeįsivaizduoti gyvenimo ir galiausiai suserga priklausomybe. Pasak specialistų, dažnai vartojant alkoholį visų žmonių smegenys pradeda prie jo prisitaikyti, tačiau tai, ar išsivystys priklausomybė, lemia keletas faktorių, tarp kurių – genetinis polinkis, aplinka ir individualios organizmo savybės. „Į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių – cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių – veiklą. Taip palaipsniui gali vystytis tolerancija alkoholiui, o vėliau ir priklausomybė, kuomet alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų. Priklausomybės…
Būti tėvais reanimacijoje: kai artumas tampa gydymo dalimi
Keli trumpi pasimatymai per dieną ir ilgos valandos laukiant žinių iš gydytojų – taip dar neseniai atrodydavo dienos tėvų, kurių naujagimiams nuo pirmųjų gyvenimo minučių prireikdavo priežiūros intensyviosios terapijos skyriuje. Šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį. Toks pokytis būtų neįmanomas be medicinos įrangos, užtikrinančios atidžiausią mažųjų pacientų sveikatos stebėjimą ir kartu – ramybę tiek medikams, tiek tėvams. Būtent šiam tikslui skirta LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje šiemet įdiegta technologija – centrinė…
Lietuvoje pirmą kartą vaikas gydomas pažangia CAR-T ląstelių terapija – didelis žingsnis onkologijos inovacijų srityje
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse 7 metų vaikui, sergančiam ūmine limfoblastine leukemija, atlikta CAR-T ląstelių terapija. Šiuo metu berniukas jaučiasi gerai, gydytojai stebi jo sveikatos būklę su dideliu optimizmu: „Svarbiausia, kad mums pavyko suteikti šansą vaikui, kuriam standartiniai gydymo metodai jau buvo nebeveiksmingi“, – sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų onkohematologė doc. dr. Goda Elizabeta Vaitkevičienė. Lietuvos medicinos bendruomenė ir pacientai gali didžiuotis – šalyje sėkmingai pradėta taikyti unikali, pažangi CAR-T ląstelių terapija vaikams, sergantiems ūmine limfoblastine leukemija. CAR-T ląstelės – kas tai? CAR-T ląstelės tai pažangios terapijos gydymo metodas: sergančio paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos taip, kad jos…
Patvirtinta 2026–2035 m. donorystės ir transplantacijos programa – valstybės kryptis užtikrinant audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos tęstinumą
2026 m. sausio 28 d. sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymu Nr. V-71 patvirtinta 2026–2035 metų Donorystės ir transplantacijos programa, kurioje numatoma ilgalaikė valstybės kryptis donorystės ir transplantacijos srityje – nuo donorystės ir transplantacijos procesų koordinavimo ir inovacijų diegimo iki visuomenės švietimo ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimo. Programa siekiama užtikrinti donorystės ir transplantacijos paslaugų tęstinumą, saugumą ir prieinamumą visiems pacientams, kuriems transplantacija dažnai yra vienintelė galimybė gyventi. Kasdien viltingo skambučio – kvietimo į transplantaciją Lietuvoje laukia daugiau nei 700 sunkiai sergančių žmonių. Maža Lietuva – rezultatais didelė Vienas iš pagrindinių audinių, ląstelių ir organų donorystės rodiklių yra efektyvių donorų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, kuris Lietuvoje 2024 m. siekė 24,81,…
