Pieno produktai kasdien atsiduria daugelio pirkėjų krepšeliuose. Tokią apsipirkimo įpročių tendenciją patvirtina ir prekybos tinklo „Rimi“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 900 pirkėjų. Jos duomenimis, net 93 proc. apsiperkančių pieno produktus įsideda į savo kasdienių pirkinių krepšelį. Populiariausios šios kategorijos prekės – sviestas, grietinė, pienas, sūriai, varškė, taip pat kefyras, jogurtai. Anot „Rimi“ generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus, pieno produktų pasirinkimą stipriai lemia kaina, tačiau itin svarbi ir kilmės šalis bei produktų sudėtis.   Nuolat pirkėjų nuomonės klausiantis ir pigiau apsipirkti padedantis prekybos tinklas atliepia pirkėjų lūkesčius ir skelbia visą birželį vyksiančią kampaniją, kurios metu „Rimi“ mažina dalies lietuviškų gamintojų pieno produktų kainas ir visą birželio mėnesį jiems suteiks net 10–40 proc. nuolaidas.  Visą…

Lietuvoje trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija sąnarių skausmui mažinti ir traumoms gydyti taikoma jau dešimtmetį, tačiau visuomenėje vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių vengiama rinktis šį autologinį gydymo būdą. Dažniausiai tai lemia klaidingi įsitikinimai, kad naujoviška metodika nėra įrodyta tyrimais, procedūra skausminga, rizikinga, o po jos savijauta pagerėja tik laikinai. „Apolonia“ klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius jau keletą metų aktyviai domisi skirtingomis biologinėmis raumenų ir kaulų sistemos gydymo metodikomis bei nauja medicinos šaka – ortobiologija – tyrinėjančia natūraliai organizme vykstančius procesus, kuriuos, esant audinių pažeidimui, organizmas aktyvuoja, norėdamas išgyti ir atsistatyti. „Ortobiologija apima įvairias procedūras ir gydymo metodus, kurių tikslas skatinti kūno gijimo procesus ir pagerinti audinių…

Apie širdies, skrandžio, plaučių veiklą žinome nemažai, tačiau paklausti apie skydliaukę daugelis žmonių turbūt susimąstytų, kas ji tokia ir už ką organizme atsakinga. Iš tiesų ši apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka vaidina ypač svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, o jai sutrikus prasideda įvairūs negalavimai – nuo nuovargio ir slenkančių plaukų iki nemigos bei širdies permušimų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad skydliaukė gamina organizmui svarbius hormonus, kurie atlieka daug funkcijų: reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, raumenų tonusą, dalyvauja virškinimo reguliavime, stresinėse ir adaptacinėse reakcijose, skatina lytinių liaukų aktyvumą, reguliuoja psichikos raidą ir kita. Dėl tokio įvairiapusiškumo skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti taip…

Nuo birželio 1-osios oficialiai pradėjo veikti Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras. Įstaiga įkurta sujungus Gargždų ligoninę ir Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Šiandien centro veikla ir siekiai pristatyti atidarymo renginyje. „Sveikatos centro įkūrimas – svarbus žingsnis, siekiant Klaipėdos rajono gyventojams teikti dar daugiau kokybiškų sveikatos paslaugų, kurios būtų šiuolaikiškos ir prieinamos kiekvienam pacientui. O bendradarbiaujant tai įgyvendinti – tik lengviau. Klaipėdos rajone tikrai netrūksta savo darbui atsidavusių gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų, tad tikiu, kad, suvienijus jėgas, pavyks sėkmingai pasiekti šių tikslų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Sveikatos centre dirbs daugiau nei 340 darbuotojų. Ir toliau veiks ambulatorijos, medicinos punktai ir padaliniai. „Paciento poreikiai – vienas…

Žmonių psichinė bei fizinė sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių,  ir vienas jų – aplinka, kurioje gyvename, t. y. mūsų namai. Deja, kartais jie tampa vieta, kuri kenkia mūsų sveikatai. Tai atskleidžia VELUX  grupės nuo 2015 metų rengiamas „Sveikų pastatų barometras 2024“. Šio tyrimo duomenimis, vienas iš keturių europiečių gyvena pastatuose, kurių sąlygos neatitinka standartų. Netinkamos patalpų sąlygos kenkia sveikatai Iš tiesų retai susidomime, kokia mūsų namų aplinka, nors patalpose praleidžiame apie 80-90 proc. savo laiko: apie 60 proc. namuose, o likusį laiką – darbe, mokykloje ir (arba) keliaudami į darbą. Dauguma žmonių taip pat nesuvokia, kad yra daugybė ligų ir sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkama patalpų aplinka, pavyzdžiui, širdies ir…

Nors pernai rudenį širdies transplantaciją patyręs mažeikiškis Virginijus (60 m.) yra daugžodžiauti nelinkęs žemaitis, Nacionalinio transplantacijos biuro komandai pavyko prakalbinti jį ir jo artimuosius: žmoną Aldoną, marčią Renatą ir sūnų Martyną bei anūkę Mėtą. Šiandien Virginijus pasakoja, kad apie organų donorystę ir transplantaciją būtina kalbėti daugiau – „juk kažkam tai gali išgelbėti gyvybę“. O paklausus, kaip planuoja švęsti Tėvo dieną, Virginijaus balsas staiga pasikeičia, jis pradeda dar atsargiau rinkti žodžius ir pamini lankysiąs prieš kiek daugiau kaip dvidešimt metų mirusio tėvelio kapus. „Jei ne širdies transplantacija, medikų profesionalumas ir Donoro artimųjų ištartas „taip“ donorystei, greičiausiai mano artimiausieji šiandien lankytų ir mano kapą“.   Jūsų gyvenime šeima užima svarbią vietą „Tikiu,…

Plačialapiai rabarbarai daugeliui kelia nostalgiškas asociacijas su vaikyste, kai paskaninus su cukrumi ar medumi jie tapdavo tikru desertu. Dietistės Vaidos Kurpienės teigimu, rabarbarai ne tik verti sveikatai palankesnio gardėsio titulo, bet ir dėl vitaminų, mineralų bei antioksidantų gausos jie nusipelnę išskirtinio įvertinimo. Šviežias rabarbarų derlius jau puikuojasi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių lentynose, tad norintiems suspėti pasimėgauti jų sezonu dietistė kviečia sužinoti, kodėl šią daržovę galima vadinti „organizmo šluota“ bei dalinasi išskirtiniu receptu, kuris puikiai tiks ir netoleruojantiems glitimo. Ir sodininkai, ir daržo gėrybių mėgėjai žino, kad sulig gegužės pabaiga prasideda visų laukiamas lietuviškų rabarbarų sezonas. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė dalinasi, kad pastaraisiais…

Po šaltojo metų sezono suvešėjus gamtai, sužaliavę medžiai ir pražydę augalai gali džiuginti ne visus. Įvairiais skaičiavimais, net 30 proc. pasaulio gyventojų šiuo laikotarpiu susiduria su sezoninėmis alergijomis. Ne išimtis ir lietuviai – draudikai pavasario pabaigos ir vasaros pradžios laikotarpiu pastebi, kad vis daugiau žmonių dėl šių negalavimų kreipiasi į gydytojus ir vaistininkus. „Kiekvieną vėlyvą pavasarį ir vasarą fiksuojame su alergijomis susijusių žalų suaktyvėjimą. Dažniausia to priežastis – pavasarinė alergija, dar kitaip vadinama šienlige. Jos simptomai atsiranda dėl padidėjusio žiedadulkių skaičiaus ore. Žiedadulkių struktūra yra sudaryta iš smulkių miltelių, kurie yra lengvai pakeliami vėjo ir gali nukeliauti didelius atstumus“, – sako „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas Audrius Zinevičius. Specialistas pabrėžia,…