Maisto švaistymo mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ tvarumo prioritetų. Siekdama prisidėti prie šios problemos sprendimo, įmonė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 finansinių metų perpus (lyginant su 2018 m.) sumažinti savo veikloje susidarančių maisto atliekų kiekį. Šiam tikslui pasiekti taikomi įvairūs sprendimai – nuo tikslesnio produktų planavimo iki iniciatyvų, skatinančių atsakingą jų vartojimą. „Maisto atliekų mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ prioritetų. Kartu su tiekėjais ir partneriais siekiame kuo tiksliau planuoti užsakymus, o susidariusį produktų perteklių perduodame labdaros organizacijoms arba, kai įmanoma, nukreipiame perdirbti. Prie maisto atliekų mažinimo kviečiame prisidėti ir klientus, pavyzdžiui, siūlome įsigyti „Geradarių maišelius“ su netobulos išvaizdos vaisiais ir daržovėmis, kurie dar yra puikiai tinkami…

„Be cukraus“, „zero“, „light“ – šie užrašai ant pakuočių dažnai sukuria įspūdį, kad renkamės sveikesnį produktą. Tačiau ar tikrai saldikliai yra stebuklingas sprendimas, leidžiantis mėgautis saldumu be pasekmių? Pastaraisiais metais mokslas į šiuos pakaitalus žvelgia vis atsargiau, o ekspertai ragina nepasiduoti „sveikumo aureolės“ efektui. Kada saldikliai gali būti naudingi, o kada – klaidinantys? Cukraus pakaitalai – tai medžiagos, suteikiančios saldų skonį, tačiau turinčios mažiau arba visai neturinčios energinės vertės (kalorijų). Dažniausiai maiste sutinkami saldikliai yra polioliai (pvz., ksilitolis, eritritolis), kurie pasižymi maždaug 40–100 proc. cukraus saldumo, suteikia dalį energinės vertės, tačiau mažiau veikia gliukozės kiekį kraujyje, bei didelio intensyvumo saldikliai (pvz., stevija, aspartamas, sukralozė), kurie yra 200–600 kartų saldesni už…

Baseinas daugeliui siejasi su aktyviu laisvalaikiu, judėjimu ir gera savijauta. Vis dėlto dažnesnės maudynės ne visada patinka odai. Chloruotas vanduo, ilgesnis buvimas drėgnoje aplinkoje ir prausimasis po kiekvieno apsilankymo gali išsausinti odą, susilpninti jos apsauginį barjerą ir sukelti tempimo, niežėjimo ar sudirgimo pojūtį. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, nemalonių pojūčių po baseino dažnai galima išvengti, jei oda tinkamai paruošiama dar prieš maudynes, o grįžus namo jai skiriama pakankamai dėmesio. „Viena dažniausių klaidų padaroma dar prieš įlipant į vandenį. Žmonės neretai praleidžia dušą prieš maudynes, nors sudrėkinta oda mažiau veikiama chloruoto vandens. Taip pat labai svarbu po baseino iš karto nusiprausti ir nuo odos pašalinti chloro likučius“, – pataria…

Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie  pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda  gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų…

Sviestas jau seniai yra neatsiejama tautiečių virtuvės dalis. Vien pernai lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šio produkto buvo nupirkta beveik daugiau nei 3,5 tūkst. tonų. Skaičiuojant, kad ant duonos riekelės užtepama apie 10 g sviesto, tai būtų apie 35 milijonai sumuštinių. Tautiečiai šį aukso spalvos produktą įsigudrino naudoti kur tik patinka – „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė dalijasi, kad pastaruoju metu ypač populiari tapo plakto sviesto mada. Ji dalijasi 3 receptais, kurie plaktą sviestą pavers ir pikantišku užkandžiu, ir puikiu desertu. „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė pasakoja, kad pernai sviestą į savo krepšelius dėjosi apie 70 proc. visų „Maximos“ parduotuvėse apsilankiusių tautiečių:…

Lietuvoje žengiamas dar vienas svarbus žingsnis tikslios onkologinių ligų diagnostikos link – Valstybinis patologijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, pradeda taikyti dirbtiniu intelektu paremtą įrankį krūties vėžio HER2 biožymens raiškai vertinti. Tai pirmasis CE-IVDR sertifikuotas tokio tipo algoritmas, diegiamas Baltijos šalyse – naujoji technologija padės tiksliau parinkti efektyviausią gydymą šimtams Lietuvos moterų. Krūties vėžys išlieka dažniausia Lietuvos moterų onkologine liga. Šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, o kasmet ji nustatoma maždaug 1 700 pacienčių. Tikslesnė diagnostika – tikslesnis gydymas Valstybinis patologijos centras pradeda naudoti „Ibex Breast HER2″ algoritmą – dirbtiniu intelektu pagrįstą skaitmeninės patologijos įrankį. Sistema automatiškai aptinka invazinio naviko sritis, vertina imunohistocheminius vaizdus ir…

Šiandien sportuojantiems žmonėms dažnai formuojamas aiškus naratyvas – kuo intensyviau treniruojiesi, tuo geresni rezultatai. Kardio treniruotės derinamos su jėgos pratimais, siekiama maksimalaus krūvio, o poilsis neretai nustelbia siekį progresuoti. Tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą, mažiau aptariamą realybę: intensyvus sportas organizmui yra ne tik nauda, bet ir rimtas iššūkis. Fizinio krūvio metu organizme suaktyvėja uždegiminiai procesai, atsiranda raumenų mikrotraumos, didėja oksidacinis stresas – visa tai gali stabdyti progresą ir ilgainiui mažinti ištvermę. Sportuojantys žmonės siekia aukštesnių rezultatų, tačiau ištvermė formuojasi ne vien treniruočių metu. Ji priklauso nuo daugybės procesų, vykstančių kiekvienoje organizmo ląstelėje – energijos gamybos, uždegimo kontrolės ir atsistatymo mechanizmų. Būtent todėl, kalbant apie sporto rezultatus, vis…

Plungės ligoninė puoselėja prasmingą tradiciją – kiekvienų metų pavasarį čia vyksta Kauno medikų diena, kurią organizuoja Plungiškių draugija, Plungės rajono savivaldybė ir Plungės ligoninė. Šis renginys turi keletą tikslų – Plungės medikams pristatyti medicinines ir sveikatos apsaugos politikos naujoves, kartu su Plungės ligoninės gydytojais pakonsultuoti plungiškius pacientus ir Plungės rajono mokyklų vyresniųjų klasių mokiniams pristatyti mediko profesiją bei galimybes studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Pirmasis susitikimas – su Plungės ligoninės gydytojais. Susitikime dalyvavo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, būrys gydytojų ir, žinoma, svečiai – Plungės garbės pilietis, LSMU rektorius, gydytojas kardiochirurgas prof. habil. dr. Rimantas Benetis, gydytojas anesteziologas…

Augantis susidomėjimas Azijos virtuve skatina vis daugiau žmonių eksperimentuoti namuose. Vienas universaliausių pasirinkimų – makaronai, dar vadinami „noodles“, kurie leidžia greitai paruošti tiek lengvus, tiek sotesnius patiekalus. „Rimi“ atstovai teigia, kad patiekalai vertinami dėl savo paprastumo – dažnai pakanka kelių ingredientų ir vos keliolikos minučių, kad ant stalo atsidurtų subalansuotas ir skanus patiekalas. Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad augant Azijos virtuvės populiarumui, plečiasi ir ingredientų pasiūla parduotuvėse. „Azijos makaronai jau seniai peržengė egzotikos ribas ir tapo kasdiene daugelio šeimų pasirinkimu, todėl nuosekliai didiname asortimentą. Skirtingai nuo tradicinių itališkų makaronų, „noodles“ gaminami iš įvairių miltų – ryžių, kviečių, grikių ar net pupelių…