Arabiški kvepalai jau seniai tapo savotišku fenomenu – ne tik dėl savo išraiškingų aromatų, bet ir dėl to, ką jie simbolizuoja. Moteris traukia šie kvepalai ne tik dėl kvapo, bet ir dėl emocinės, kultūrinės bei net mistinės jų vertės. Jie tarsi durys į kitą pasaulį – šilto dykumos vėjo, paslaptingų turgų, šilkiniais šydais apsigaubusių moterų ir vakarinės saulės auksu tviskančių mišinys.
Pirmiausia, arabiški kvepalai moterims išsiskiria savo intensyvumu ir ilgai išliekančiu kvapu. Skirtingai nei dauguma vakarietiškų kvepalų, kurių pagrindas – alkoholis, rytietiški kvepalai dažnai gaminami aliejaus pagrindu. Tai reiškia, kad kvapas susilieja su oda ir tampa asmeniškas, beveik intymus. Dėl šios priežasties daugelis moterų jaučia, kad kvapas ne tik skleidžiasi į išorę, bet ir tampa jų dalimi – tarsi aromatinis parašas, kurį galima atpažinti iš tolo.
Kita svarbi priežastis – tai emocinė patirtis. Arabiški kvapai dažnai susideda iš natūralių ingredientų, tokių kaip oudas, muskusas, ambra, rožė ar smilkalai. Šios natos žadina prisiminimus, sukelia asociacijas, o kartais net hipnotizuoja. Vienas įkvėpimas – ir moteris jaučiasi paslaptinga, rafinuota, išskirtinė. Kvepalai veikia kaip nematomas aksesuaras, suteikiantis pasitikėjimo savimi ir žavesio.
Neretai arabiški kvepalai yra rankų darbo, kruopščiai sudėlioti iš dešimčių natų, kurios tarpusavyje susilieja į tarsi muziką – gilią, sodrią, turtingą. Toks dėmesys detalėms rezonuoja su moters prigimtimi – jautrumu, intuicija ir troškimu patirti grožį visomis prasmėmis. Rytų kvapai pasakoja istorijas, kurios kalba apie meilę, ilgesį, dvasinę ramybę ir stiprybę. Ne veltui daugelis moterų, kartą išbandžiusios šiuos aromatus, nebenori jų keisti.
Galiausiai, svarbus vaidmuo tenka ir estetikai – rytietiški buteliukai, dažnai puošiami aukso, brangakmenių motyvais, atrodo tarsi meno kūriniai. Tai ne tik kvapas, bet ir patirtis – ritualas, kai moteris pasikvėpina ir nusišypso pati sau, tarsi sakydama: „Aš esu verta prabangos, paslapties ir grožio.“
