Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, būna, kad žmonės ateina į vaistinę prastai besijausdami, o pasiūlius pasimatuoti kraujospūdį paaiškėja, kad jis didesnis nei norma. „Todėl tikrai dažnai tenka rekomenduoti pacientams akyliau stebėti kraujospūdį ar kreiptis į šeimos gydytoją. Pakilęs kraujospūdis yra svarbus rizikos faktorius visoms širdies ir kraujagyslių ligoms, ilgainiui jis gali pradėti kenkti ir smegenims ar inkstams. Būtent todėl insultas ir infarktas yra labiausiai paplitusios ilgai negydyto padidėjusio kraujospūdžio…

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus. Užsako remiantis spėjimais Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Usonio, situacija greičiausiai ir nepasikeis, kol nepradėsime į skiepijimą ir skiepus žiūrėti kitaip ir nepakeisime skiepų politikos. „Pas mus dažniausiai viskas vyksta spėliojimo būdu: atsakingos institucijos apklausia kitas institucijas kiek šiemet panaudota skiepų, pridedama kažkoks procentas daugiau ir vykdomas užsakymas. Tačiau tuomet turime tai, ką turime dabar – padidėjo skiepų poreikis ir sėdime be skiepų. Ypatingai tai aktualu kalbant apie skiepus…

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą vien mūsų asociacijos narių vaistinėse galėtų surasti – 83 kvalifikuoti vaistininkai“, – sako ji. Vyriausybė rugpjūčio mėnesį vaistininko profesiją pasiūlė įtraukti į nutarimu tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės…

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi. Išauga persileidimo rizika „Nėštumo metu moteris yra itin pažeidžiama, nes nešiojamas kūdikis turi daugybę įvairių mamai svetimų antigenų, tad imuninė sistema, siekdama apsaugoti vaisių, susilpnėja ir organizmas tampa neatsparus infekcinėms ligoms ir gripas yra viena tų, kuriomis lengva užsikrėsti,“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė. Įvairūs išoriniai veiksniai gali lengvai…

Visuotinis karantinas dėl COVID-19 jau antrąsyk per šiuos metus perkėlė mus dirbti į namus, apribojo galimybes aktyviai fiziškai judėti ir tuo pačiu pakoregavo maisto racioną – daugelio šaldytuvuose ir spintelėse atsirado įvairų pusfabrikačių, gelbstinčių, kai pavalgyti reikia greitai. Vis dėlto specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose būtina išlaikyti subalansuotą mitybą, kitaip pakenksime savo imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams ar kitoms ligoms.  „Žmogus kasdien turi gauti per keturiasdešimt įvairių maistinių medžiagų, tad jų kiekį užtikrinti sėkmingai pavyks tik į mitybos racioną įtraukus visų maisto grupių produktus. Vienos rūšies produktų, tokių kaip kruopos ar makaronai, arba vien pusfabrikačių valgymas tikrai nesuteiks organizmui visų reikiamų medžiagų, tad patarčiau peržvelgti savo šeimos…

Koronavirusui Lietuvoje apkraunant medikus dvigubu krūviu, į pagalbą perkrautai medicinos sistemai pasiruošę ateiti vaistininkai. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad rutininius darbus vaistininkai gali atlikti ir patys – tam užtektų priimti vos du politinius sprendimus. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.   „Siaučiant pandemijai vaistininkai pasiryžę tapti papildoma fronto linija ir prisiimti daugiau pareigų. Tai pirmiausiai susiję su sveikatos sistemos, o svarbiausia – su paslaugų prieinamumo pacientams išsaugojimu. Farmacininko išsilavinimą turinčių ir kas kelerius metus savo licencijas, o kartu ir žinias atnaujinančių vaistininkų kompetencija yra itin aukšta. Vertindami besiklostančią situaciją siūlome savo pagalbą“,…

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir artėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu. Saugūs skiepų kabinetai laukia pacientų Gydymo įstaigoms lapkričio pradžioje gavus valstybės finansuojamos gripo vakcinos siuntas, pacientai bus skiepijami užtikrinant jų saugumą. „Rizikos grupių pacientai nemokamai gripo vakcinai turėtų registruotis tiesiai į skiepų kabinetą. Mūsų skiepų kabinetas įrengtas pirmame poliklinikos aukšte ir atitinka visus epidemiologinius reikalavimus: įėjimas yra tiesiai iš lauko, slaugytojos dirba…

Pasaulinė koronaviruso pandemija ne tik įvarė gyventojams baimės dėl sveikatos, bet ir į gerąją pusę pakeitė jų higienos bei ligų prevencijos įpročius. Taip teigia aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad pandemija didžiausią įtaką padarė kasdieniam higienos įpročiui – kur kas dažniau rankas plauna beveik pusė (47 proc.) žmonių. Nemaža dalis žmonių pandemijos metu įprato vieni nuo kitų laikytis didesniu atstumu parduotuvėse, viešajame transporte bei kitose susibūrimo vietose – taip elgiasi 40 proc. respondentų. Specialistai sako, kad svarbu šių išsiugdytų įpročių laikytis ir toliau, ypač šiuo metu, kai paskelbtas karantinas ir susirgimų skaičius Lietuvoje kasdien didėja kone geometrine progresija. „Patikimiausias būdas suvaldyti koronavirusą, be…

Artėjant antrajam karantinui ir užsikrėtusiųjų COVID-19 kreivei kylant aukštyn, gyventojai patiria vis daugiau streso. Visi reaguojame į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius – šiuo atveju tai karantinas ir baimė susirgti koronaviruso infekcija. Atsakas į tai ir yra stresas. Vienu atveju tai mobilizuoja darbui, iššūkiams – saugotis viruso, paisyti karantino taisyklių. Kitąsyk, ypač užsitęsus tokiai nepalankiai situacijai kaip ši, sukelia lėtinį stresą, kuris jau gali tapti net daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų priežastimi. „Žmogaus atsakas į stresą ir skausmą formuojasi dar įsčiose, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl, kaip dažnai sakau savo bičiuliams ir pacientams, prieš besilaukiančią moterį turime priklaupę pasiteirauti, kuo galime jai padėti ir kaip palengvinti…