Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, organizmas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad organizmas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimo procesas. „Kūno temperatūra – individualus dalykas. Daugelis mūsų normalia kūno temperatūra laikome 36,6 °C, bet paprastai šios ribos yra 36,0-37,5 °C, o temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu. Esame įpratę, kad susirgus kūno temperatūra būtent ir ima kilti, tačiau kartais pasitaiko priešingų pokyčių – kūno temperatūra nukrenta žemiau normos ribos. Neretai pacientai skundžiasi ir tuo,…
Vaistininkė: slaugant sunkios būklės artimąjį svarbu viską daryti teisingai, kitaip galima ligoniui pakenkti
Prireikus slaugyti susirgusį artimąjį dažnas nežino, ko griebtis, kaip viską daryti teisingai, kokių priemonių gali prireikti. Sveikatos specialistai sako, kad gulinčio ligonio slauga išties reikalauja žinių, tad būtina dėl to pasikonsultuoti su gydytoju ar slaugytoju, nes nežinant, ką ir kaip daryti, galima dar labiau pakenkti ir taip sunkiai sergančiam žmogui. „Gulinčio ligonio slaugymas ne veltui vadinamas emociniu ir moraliniu išbandymu, nes tai paprastai būna ilgas procesas, kur priežiūra reikalinga kasdien, o netinkami veiksmai ar parinktos priemonės gali sukelti nepatogumų ligoniui ar net pabloginti jo sveikatos būklę. Todėl klausiantiems patarimų pacientams pirmiausia patariu turėti kantrybės, kuri yra būtina „priemonė“ prižiūrint slaugomą artimą žmogų“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė. Vaistininkės…
Šventiniai įvaizdžiai. Kaip derinti aprangą ir aksesuarus?
„Šventinis įvaizdis nėra tik blizganti suknelė, juodi aukštakulniai ir raudonos lūpos. Kur kas svarbiau išdrįsti eksperimentuoti ir išbandyti netikėtus derinius. Pradėti galima nuo avalynės pasirinkimo“, – sako dizaineris Liutauras Salasevičius. Anot jo, moterys vis dažniau ieško išskirtinės aprangos ir aksesuarų, tačiau dar daugelis pristinga drąsos įvaizdį išpildyti originaliai. Dizaineris atskleidžia, kaip pasipuošti per šventes. „Nereikėtų manyti, kad pirmiausia būtina išsirinkti suknelę, o tik tada ieškoti avalynės bei aksesuarų. Kartais varta pirma išsirinkti batus, o tik tuomet prie jų derinti drabužius. Mat taip galima atrasti netikėtų įvaizdžių, – sako L. Salasevičius, avalynės tinklo „Deichmann“ ambasadorius. – Šiemet madingi įvairiausi bateliai: nuo plokščiapadžių iki aukštakulnių, todėl tai puikus laikas išbandyti ką nors…
Aortos vožtuvo stenozė: liga, kurios komplikacijos gali negrįžtamai pakeisti gyvenimo kokybę
Pagrindinis mūsų širdies darbas – deguonies prisotintu krauju aprūpinti visas kūno dalis. Atlikdama šį darbą, širdis pumpuoja kraują per keturias širdies kameras, o jai padeda keturi vožtuvai, kurie atsiveria ir užsiveria su kiekvienu širdies tvinksniu. Sveikame aortos vožtuve esančios plonytės burės atsidaro ir užsidaro tinkamai, visgi, susirgus aortos vožtuvo stenoze, šios burės sukietėja ir sustorėja, joms tampa sunku atsiverti ir užsiverti, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad kraują išpumpuotų į kitas kūno dalis. Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Kristinos Morkūnaitės, pakitęs vožtuvas neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir riboja kasdienę veiklą, blogėja jo gyvenimo kokybė. Negana to, negydoma sunki aortos vožtuvo stenozė gali komplikuotis į širdies nepakankamumą…
Naująją COVID-19 atmainą gydytojai vadina „slapuke“, nes ją ne visada aptinka savikontrolės testai
Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai. Pasak Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, naująją koronaviruso Omikron atmainą medikai ne veltui vadina „slapuke“, nes pirmas tris ligos dienas virusas dažnai būna neaptinkamas namuose atliekamų savikontrolės testų pagalba. Taip pat yra skirtumas nuo pradinės pandeminės koronaviruso atmainos – dažnai COVID-19 infekcija praeina be temperatūros pakilimo, būdingiausi simptomai – sloga, gerklės perštėjimas, galvos, raumenų skausmas. „Kai kurie pacientai sako, kad…
Helicobacter pylori bakterija – vis dar kelianti mįslių, bet labai pavojinga infekcija
Dar 1982 m. mokslininkai Barry‘s J. Marshall‘as ir Robin‘as Warren‘as atrado bakteriją, kuri ir šiais laikais ne vienam žmogui kelia virškinimo bei kitų sveikatos problemų – Helicobacter pylori. Anuomet jos atradėjai mokslo bendruomenės buvo išjuokti, nes vyravo požiūris, jog rūgščioje skrandžio terpėje negali gyventi jokios bakterijos. Tam, kad įrodytų savo teoriją B. J. Marshall‘as išgėrė H.pylori „suspensiją“, po kurios skrandyje atsivėrė opa. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Olegas Stungys pasakoja, kad ši bakterija ir dabar mokslininkams kelia nemažai mįslių, o negydoma ji gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų. „H.pylori bakteriją turi net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Manoma, kad ja užsikrečiama vaikystėje per neplautas rankas, maistą ar vandenį. Medikai…
Vaistininkė pataria, kaip įveikti moteris kamuojantį PMS
Prieš ir per menstruacijas dažną moterį kamuoja ne tik nuotaikų kaita, bet ir nemalonūs pojūčiai pilvo srityje. Apie priešmenstruacinį sindromą, arba PMS, kuriami anekdotai, tačiau moterims, kurios su tuo susiduria, simptomai dažnai juoko nekelia – ne veltui kai kuriose šalyse leidžiama per menstruacijas gauti net nedarbingumo pažymėjimą. Kas vyksta organizme PMS metu, kaip padėti sau nuraminti emocijas bei numalšinti skausmą, atsako vaistininkė. „Egzistuoja maždaug 150 fizinių, emocinių ir psichologinių PMS simptomų, kurie gali pasireikšti kartu arba atskirai, būti arba vos juntami, arba itin stiprūs. Taip pat vienoms moterims simptomai gali pasireikšti likus kelioms dienoms iki menstruacijų, o kitoms jie sutampa su menstruacijų pradžia. Kol kas nėra nustatyta nė viena priežastis,…
Užsikrėtus lūpų pūsleline pataria vengti fizinio kontakto – užkrėsti galima net ir namiškius
Lūpų pūslelinės padariniai itin nemalonūs – deginimas, patinimas, atsiranda mažos ir vandeningos pūslelės. Verta žinoti, kad šia liga užsikrėsti galima ne tik bučiuojantis, kadangi virusas plinta net ir geriant iš to paties puodelio, o kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visam likusiam gyvenimui, sako vaistininkė. Lūpų pūslelinė – virusinė odos liga, kurią sukelia paprastosios pūslelinės virusas (Herpes simplex). Vieną kartą susirgus paprastąja pūsleline, žmogus lieka viruso nešiotoju visą gyvenimą, o aktyvioji šios ligos forma įprastai pasireiškia perštėjimu, deginimo jausmu, patinimu ir atsiradusiomis mažomis vandeningomis pūslelėmis, kurios vėliau gali išopėti ir tapti labai skausmingomis, sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė. „Dažniausiai lūpų pūsleline užsikrečiama tiesioginio kontakto metu – ne tik bučiuojantis…
Nemalonų burnos kvapą lemia ne tik maistas ar prasta burnos higiena: atsakė, kokių ligų požymis tai gali būti
Nemalonus burnos kvapas – problema, su kuria susiduria dažnas žmogus. Esame įpratę, kad jis atsiranda užvalgius česnako ar neišsivalius dantų, tačiau po kurio laiko pranyksta, tačiau kartais nemalonus burnos kvapas gali lydėti nuolat ir siųsti signalus apie tam tikras ligas. „Nemalonus burnos kvapas dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių, ir jie gali būti tarpusavyje susiję. Pirmiausia – maistas, ypač turintis intensyvų aromatą. Antra, nevalyti dantys ir nešvari burnos ertmė taip pat gali prisidėti prie nemalonaus kvapo atsiradimo, nes bakterijos, kurios gyvena ant dantų paviršiaus ir tarp jų, skaido maisto likučius ir išskiria nemalonius kvapus. Be to, nemalonus burnos kvapas yra būdingas ir kai kuriems sveikatos sutrikimams“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė…
Kiek plaukų prarasti per dieną yra normalu, o kada dėl jų slinkimo reikėtų susirūpinti?
Sveiki ir gražūs plaukai daugeliui žmonių yra pasitikėjimą teikianti puošmena. Visgi, jų slinkimas, o ypač šaltuoju metų laiku, yra ne vieną varginanti itin aktuali problema. Kada šis procesas yra normalus, o kada dėl jo jau reikėtų sunerimti? Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Liudmila Jurevič sako, kad tam tikrais atvejais plaukų slinkimas gali būti įvairių ligų požymis, todėl svarbu laiku nustatyti tikslią to priežastį. „Mūsų galvas puošia vidutiniškai 80–150 tūkst. plaukų. Kadangi visame mūsų organizme nuolat vyksta tiek senėjimo procesai, tiek atsinaujinimo ciklai, plaukai visada yra skirtinguose jų etapuose. 85–90 proc. plaukų yra augimo stadijoje, bet tuo pačiu metu vyksta ir nuolatinis plaukų slinkimo procesas. Kasdien, to net nepastebėdami, netenkame maždaug…
