Spalio pabaigoje Vilniuje pradėjus prevenciškai dalinti nemokamas jodo tabletes vaistinėse, iki šiol jų išdalinta apie 45 proc. (iš viso sostinei buvo skirta 2 155 022 tablečių). Neatsiėmusiems jodo tablečių per mėnesį, savivaldybei bendradarbiaujant su Registrų centru ir Sveikatos apsaugos ministerija, elektroninis receptas pratęstas dar vienam mėnesiui. Vilniečių, kurie dar neatsiėmę jodo tablečių iš vaistinių, yra kiek daugiau nei 220 tūkstančių. „Šiandien kreipiamės į apie 220 tūkstančių vilniečių – atsarga gėdos nedaro, kviečiame per šį mėnesį suskubti atsiimti nemokamas jodo tabletes iš vaistinių iki gruodžio 17 d. Taip padėsite tausoti sveikatos ir kitų institucijų bei vaistininkų laiką, kurį visi galėtų skirti kovai su pandemija. Vaistinės yra arti namų, tad ir patogu,…

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.   Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams. Visoje Europoje testavimo savaitės iniciatyvos vyksta du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ir jomis siekiama suvienyti pajėgas bendram tikslui – visuomenės  informuotumo didinimui ir tyrimų plėtrai. Rudens kampanija įprastai vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios).   ŽIV infekcijai ir virusiniams hepatitams B ir C būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl žmonės nejaučia simptomų ir…

Vis daugiau gyventojų skiria dėmesio netinkamų vartoti vaistų rūšiavimui. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinės“ vaistinėse per pirmąjį pusmetį iš gyventojų surinkta apie 4500 kg naikintinų vaistų. Dideli naikintinų vaistų kiekiai įspėja, kad žmonės ne visada atsakingai vertina gydytojų rekomendacijas ir nesuvartoja viso gydymo kurso. Neatsakingai vartojami antibiotikai, pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros prof. dr. Viktoro Masevičiaus, yra didelė problema. Moksliniai pajėgumai yra kur kas menkesni, nei bakterijų pajėgumai išvystyti atsparumą tam tikriems antibiotikams. Tai dažnai yra neatsakingo vartojimo pasekmė – žmogus vartojo gydytojo paskirtus antibiotikus, pasijuto geriau ir nutraukė gydymąsi, tuomet jam atkritus, išgyvenusias bakterijas galės įveikti tik naujos kartos antibiotikai, nes jos bus atsparios“,…

„Šeima – pagrindinis vaiko fizinės ir psichinės sveikatos šaltinis“, – neabejoja vaikų ir paauglių psichologai bei psichoterapeutai, ragindamas karantino laikotarpį išnaudoti prasmingai būnant šeimoje ir turiningai leidžiant laiką su savo vaikais. Juolab kad tyrimų duomenys negailestingi: lietuvių vaikai gauna ypač mažai tėvų dėmesio – vidutiniškai septynias minutes per dieną, kas nebejotinai ateityje atsilieps atžalų psichinei sveikatai. Per karantiną nebeturi atramos „Su vaikais gali praleisti labai daug laiko namuose, bet esmė – kokia yra bendravimo su juo kokybė. Jei iš tėvų sklinda nuolatiniai priekaištai, pasakymai „netrukdyk man“, tai yra neigiamo bendravimo aspektai. Jei tu ilgai būsi namie ir su vaikais bedrausi nekokybiškai, be jokios empatijos, be jokio atidumo, netgi sumenkindamas vaiko…

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ primena, kad kasmet lapkričio 18 d. yra minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o lapkričio 18–24 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė Supratimo apie antibiotikus savaite, kuri nuo 2020 m. vadinama Supratimo apie antimikrobines medžiagas savaite. Šios savaitės tikslas – visame pasaulyje didinti supratimą apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir taip padėti sulėtinti vaistams atsparių infekcijų vystymąsi ir plitimą. Atsparumas antibiotikams – viena didžiausių grėsmių Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir paplitimas yra didelė visuomenės sveikatos problema ir grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta visame pasaulyje, teigia „Vilnius sveikiau“ sveikatos specialistai. Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros išlaidas, pailgina gydymo ligoninėje laiką ir didina mirtingumą. Jis…

Šiandiena – lapkričio 18-ąją – prasideda Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuota „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ savaitė. PSO siūlymu, šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena iš dešimties didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių žmonijai, kurias įvardijo Pasaulio sveikatos organizacija. Taip pat šiandiena Europoje pažymima supratimo apie antibiotikus diena, kurią koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC). Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms? Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties…

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad pasaulyje didėja atsparios vaistams gonorėjos plitimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Pasak PSO, dėl vaistams atsparios gonorėjos gali išsivystyti ūminiai uždegimai, nevaisingumas, o pastojusios moterys gali susidurti su savaiminiais persileidimais ir kitomis komplikacijomis. Gonokokinė infekcija gali būti perduota naujagimiams ir sukelti sunkia akių infekciją, galinčia  baigtis apakimu. Gonorėjos antimikrobinis atsparumas prailgina ligos trukmę, padidina komplikacijų riziką bei didina ligos finansinę naštą. Pažymėtina, kad daugeliui vaistų atspari gonorėja plinta sparčiau. Kokios priežastys lemia gonorėjos antimikrobinį atsparumą? Gonorėjos atsparumo išsivystymui reikšmės turi įvairūs veiksniai: neribojamas antimikrobinių preparatų įsigijimas, netinkamas jų skyrimas ir perteklinis vartojimas.  Taip pat atsparumui įtakos turi gonorėjos sukėlėjo…