Nacionalinis retų ligų planas – strateginis dokumentas, kuris taps pagrindu nuosekliai ir ilgalaikei retų ligų politikai šalyje. Plano rengimas suburs pagrindines sveikatos apsaugos, mokslo ir klinikinės praktikos institucijas, siekiant užtikrinti geresnę pagalbą pacientams, sergantiems retomis ligomis. Retos ligos kiekvieną pacientą paliečia skirtingai, tačiau kartu jos apima nemenką visuomenės dalį. Daugeliui pacientų ir jų šeimų tenka susidurti su ilgu keliu iki diagnozės, sudėtingu gydymu bei informacijos ir koordinuotos pagalbos stoka. Nacionalinis planas sieks spręsti šias problemas sistemiškai. Planą rengia SAM įsakymu patvirtinta Retų ligų sveikatos politikos grupė, bendradarbiaujant Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninei Kauno klinikoms, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir pacientų organizacijoms. Toks tarpsektorinis…
Mažas prietaisas, gelbstintis gyvybes: ką svarbu žinoti apie širdies stimuliatorių
Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir nors vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kaip išvengti šių ligų bei kokius sveikos gyvensenos įpročius svarbu ugdytis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti išgirdus diagnozę, kaip su ja susigyventi ir kada tik medikamentų gali neužtekti. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos bei ligoninės „Meliva“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr. Gediminas Račkauskas pažymi, kad norint išsaugoti žmogaus gyvybę, kai jam yra nustatyti širdies ritmo sutrikimai, tenka pasitelkti ir modernias technologijas – viena tokių yra šiuolaikinis širdies stimuliatorius. „Pacientus vargina įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai:…
Gimdos kaklelio vėžys dažnai vystosi tyliai: gydytoja įvardijo du svarbiausius būdus apsisaugoti
Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau jo galima išvengti reguliariai atliekant prevencinius tyrimus ir skiepijantis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Medikai pastebi, kad šis virusas vis dar apipintas įvairiais mitais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad nuo jo galima efektyviai apsisaugoti. Svarbiausia – pasitikėti patyrusiais medikais ir nepamiršti profilaktikos. Daugelisyragirdėjęapie PAP (citologinį) ir ŽPV tyrimus, kurieyraitinsvarbūsgimdoskakleliovėžioprevencijoje. Šietyrimaipapildovienaskitą: PAP tyrimasįvertinagimdoskaklelioląstelesirnustato, arjoseyrapakitimų – ikivėžiniųarvėžinių, tuotarpu ŽPV tyrimasparodo, aržmogusyraužsikrėtęsdidelėsrizikosžmogauspapilomosvirusu, kurisgalisukeltišiuosląsteliųpokyčius. „Abu tyrimus atliekant kartu galima ne tik anksti aptikti virusą, bet ir įvertinti, ar jis jau sukėlė ląstelių pokyčius. Toks derinys padidina prevencijos efektyvumą ir leidžia laiku imtis reikiamų priemonių“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevenciniai tyrimai atliekami pagal valstybės finansuojamą programą. Moterims nuo 25 iki 34 metų rekomenduojama kas 3 metus atlikti PAP (citologinį) tyrimą. 35–59 metų moterims pirminis tyrimas yra aukštos rizikos ŽPV testas kas 5 metus, o jei rezultatas teigiamas, atliekamas papildomas skystos terpės citologinis PAP testas. „Net ir paskiepytoms moterims prevencinė patikra išlieka būtina, nes vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl reguliarūs tyrimai padeda…
Biologinio amžiaus tyrimai sparčiai populiarėja pasaulyje – kodėl Lietuvoje apie juos dar mažai girdima?
Kiek jums metų? Atsakymas pase – dar ne viskas. Genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad šiandien du tais pačiais metais gimę žmonės gali būti biologiškai vienas nuo kito nutolę net keliasdešimt metų. Tačiau Lietuvoje apie biologinio amžiaus tyrimus, leidžiančius parodyti tikrąją organizmo būklę, dar girdėję nedaugelis, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai. Biologinio amžiaus vertinimas pasaulyje laikomas viena pažangiausių prevencinės medicinos krypčių. Jis leidžia įvertinti, kaip greitai iš tikrųjų sensta organizmas – ne pagal kalendorių, o pagal biologinius procesus ląstelėse, audiniuose, organuose. „Chronologinis amžius yra labai apgaulingas rodiklis. Du 50-mečiai gali turėti visiškai skirtingą biologinį amžių: vienas būti 40-ies, kitas – 60-ies. Biologinio amžiaus…
Dantų implantacija estetinėje zonoje: viena klaida – visam gyvenimui?
Praradus dantį estetinėje zonoje – tai yra srityje, kuri matoma šypsantis – dažniausiai pirmiausia galvojame apie išvaizdą. Tačiau dantų implantacija šioje zonoje yra kur kas sudėtingesnė nei kitose burnos vietose, o kiekviena klaida yra itin jautri, nes tampa lengvai pastebima. Apie tai, kodėl atkuriant priekinius dantis būtinas preciziškumas, patirtis ir kodėl tai darant neverta taupyti, kalbamės su odontologijos klinikos „Pilėnė“ burnos chirurgu Mindaugu Neverausku. – Kodėl priekinių dantų implantacija laikoma sudėtingiausia? – Visų pirma todėl, kad čia reikia atkurti ne tik funkciją, bet ir estetiką. Tai reiškia, kad turime ne tik tiksliai įsriegti implantą, bet ir vėliau pagaminti vainikėlį, kuris savo aukščiu, forma ir spalva būtų maksimaliai panašus į kaimyninius dantis.…
Kovo 11-osios proga Vilniuje Lietuvos žmonės megs vaikams trispalvius migdukus.
Renginio tipas: Visuomeninės akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“ pagrindinis renginys Renginio data: trečiadienis, 2026 kovo 11 Renginio pradžia: 14:00 Renginio pabaiga: trečiadienis, 2026 kovo 11 Renginio vieta: Radisson Blu Hotel Lietuva, konferencijų centras – Vilnius Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia Lietuvos žmones Kovo 11-ąją paminėti prasmingai ir organizuoja visuomeninės akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“ pagrindinį renginį, kurio metu vyks gyva migdukų „Spalvukų“ mezgimo pamoka. Renginys įvyks kovo 11 d. nuo 14.00 val. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre, Vilniuje. Planuojamas dalyvių skaičius iki 700. Renginio programa: • Renginį pradėsime su mezgimo pamoka, kurią ves „Ponas siūlas“ įkūrėja Simona Lukoševičienė. • Kviesime pasiklausyti prasmingo pokalbio su medicinos psichologe Evelina Sabaityte, „Diabeto…
Skaudi netektis virto misija – vilnietis siekia, kad daugiau žmonių mokėtų gelbėti gyvybes
Kartais pakanka vieno įvykio, kad žmogaus gyvenimas pasikeistų iš esmės. Taip nutiko ir vilniečiui Jonui Mileriui, kuris po skaudžios artimojo netekties nusprendė tapti paramediku ir mokyti kitus pirmosios pagalbos įgūdžių, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. Prieš kelerius metus Jono šeimą sukrėtė tragedija – nelaimingo įvykio metu mirė žmonos brolis. „Buvo didelis šokas visai šeimai. Ilgai ieškojau būdų, kaip lengviau susitaikyti ir įprasminti šią netektį. Taip ir kilo mintis mokyti žmones suteikti pirmąją pagalbą“, – pasakoja J. Milerius, „Bitė Lietuva“ tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas. Padėjo įsigyti mokymams reikalingą įrangą Kad galėtų mokyti kitus pirmosios pagalbos įgūdžių, Jonui reikėjo ir tam tinkamo išsilavinimo – vyras pasirinko tapti paramediku. Pusantrų metų trukusios…
Pasaulinė inkstų diena: kodėl paprastas patikrinimas gali išgelbėti gyvenimo kokybę?
Minėdami Pasaulinę inkstų dieną, medikai kviečia atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių sveikatos problemų – inkstų ligas, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais. Specialistai pabrėžia: ankstyva diagnostika ir žinojimas, kam gresia didesnė rizika, leidžia išvengti sunkių komplikacijų, dializės ar inksto transplantacijos. Suaugusiųjų inkstų ligos: kodėl delsti pavojinga? Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, inkstų ligos dažnai nustatomos per vėlai – tada, kai inkstų funkcija jau būna smarkiai pažeista: „Inkstai yra labai kantrūs organai – jie ilgai „tyli“. Žmogus gali jaustis gerai net tada, kai inkstų funkcija sumažėjusi perpus. Todėl profilaktiniai tyrimai yra esminiai, ypač turintiems rizikos veiksnių“, – pabrėžia prof. M. Miglinas. Didžiausia rizika…
Į VU Gyvybės mokslų centrą atkeliavo pažangi įranga – paspartins naujų gydymo metodų kūrimą
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) jau veikia naujas aukšto informatyvumo vaizdinimo (angl. High‑Content Imaging, HCI) aparatas, kurio vertė siekia 950 tūkst. eurų. Ši moderni įranga leis mokslininkams greičiau ir efektyviau kurti pažangius medicinos sprendimus ir testuoti naujus gydymo metodus. Sistema įsigyta dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) remiamame „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų“ projekte, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra. Padės kurti sveikatos inovacijas VU GMC įdiegta pažangi „Revvity Opera“ mikroskopijos sistema leis tyrėjams pamatyti itin detalų ląstelių ir atskirų jų struktūrų vaizdą. Įrenginys vienu metu gali apdoroti daug skirtingų mėginių, todėl tyrimai vykdomi greičiau. Sistema pritaikyta ląstelių stebėjimui realiu metu ir aprūpinta išmania programine įranga, kuri automatiškai analizuoja vaizdus ir…
Planuojate, bet nesiimate jokių veiksmų? Kada atidėliojimas ima kenkti psichologinei sveikatai
Daugelis žmonių siekia įvairių asmeninių tikslų – tai svarbi identiteto dalis. Realybėje dažnai tenka susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, dėl kurių tikslų įgyvendinimas vis atidėliojamas. Psichologė Monika Kuzminskaitė pabrėžia – neįgyvendintos svajonės savaime nėra problema, tačiau gali tapti nuolatiniu vidinės įtampos šaltiniu. „Visi jau buvo Tailande“ „Kalbant apie neįgyvendintas svajones, svarbus vadinamasis Zeigarnik efektas – psichologinis reiškinys, apibūdinantis polinkį daugiau galvoti apie neužbaigtus reikalus nei apie užbaigtus. Neįgyvendintos svajonės patenka į neužbaigtų klausimų kategoriją. Jei apie jas galvojame pozityviai, jos mus įkvepia, padeda sutelkti dėmesį, skatina planuoti. Tačiau jei svajonė ima virsta mintimi „man niekada nepavyks“, ji tampa nerimo ir įtampos šaltiniu“, – aiškina psichologė. Vienas iš ženklų, kad delsimas ima…
