Baigiantis vasarai, Lietuvoje įsivyravo karšti orai. Šiais metais mėgavomės vėsesniais orais, todėl iki 30 laipsnių pakilusi oro temperatūra ne vienam lietuviui tapo rimtu iššūkiu, nes mūsų šalyje dėl drėgno oro karštis yra sunkiau toleruojamas, alinantis ir sukeliantis sveikatos sutrikimų. Nors troškulio nejaučiame, organizmui gali trūkti iki 1 litro skysčių Anot Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės patarėjos Boženos Markevič, į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų skaičius smarkiai nepakito, pasikeitė skundai, dėl kurių atvykstama pagalbos į ligoninę: „Šiomis dienomis daugiausiai sulaukiame pacientų, kurie geria per mažai skysčių, buvo nualpę, patiria elektrolitų disbalansą. Daliai pacientų paūmėja lėtinės ligos. Sakyčiau, pagrindinė problema ta, kad mūsų žmonės per karščius, būdami įkaitusioje aplinkoje, nesaugo savo sveikatos.…
Bėgioja jau 60 metų: veteranų patarimai, kaip pasiruošti ir įveikti maratoną
Bėgti maratoną brandžiame amžiuje – tai mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms apie fizinį aktyvumą. Vytautas ir Algimantas jau ne pirmą kartą rugsėjį stos prie „Rimi Vilniaus maratono“ starto linijos, siekdami išmėgindami savo jėgas. Vyrai įsitikinę, kad fizinė veikla vyresniame amžiuje padeda jaustis energingiems, todėl ragina ir kitus bendraamžius būti aktyviais. Ilgus metus sportuojantys senjorai dalijasi savo bėgimo patirtimi ir patarimais, kurie leis užtikrintai keliauti finišo tiesiosios link. Liko mažiau nei mėnuo iki jubiliejinio 20-ojo „Rimi Vilniaus maratono“. Rugsėjo 10 d. patyrę bėgikai galės save išmėginti 42 km ir 195 m trasoje, kiti bėgimo entuziastai startuos pusmaratonio (21,098 km), 10 arba 5 km trasose, o patys mažiausieji įveiks savo pirmuosius 200 metrų vaikų…
Vanduo: kuo jis padeda apsinuodijimų ar nusideginimų atvejais?
Nusideginimai gaminant maistą arba apsinuodijimai neaiškios kilmės produktais gali nutikti bet kam, todėl labai svarbu žinoti, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai ištikus nelaimei. Ekspertai sako, kad vienas iš simptomus sušvelninti galinčių priemonių, visada esantis po ranka, yra vanduo, tačiau būtina žinoti ir tai, kad kai kuriais atvejais jo vartojimas gali dar pabloginti situaciją. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėjos, laikinai vykdančios skyriaus vedėjo funkcijas, Ingos Gudynaitės, vanduo turėtų būti vartojamas kaip pirminė pagalbos priemonė lengvai apsinuodijus maistu arba gėrimais. „Tokiais atvejais svarbu vartoti daug vandens, nes dideli jo kiekiai padeda plauti skrandį ir sukelti dirbtinį vėmimą, jeigu to reikia. Dažniausiai apsinuodijusį žmogų…
Išmetate daug maisto? Kokybės ekspertė patarė, kaip laikyti maisto produktus, kad pavyktų ir nešvaistyti, ir sutaupyti
Kai vasariška kaitra ir vėl tvyro ne tik lauke, bet ir pripildė namus, tinkamai ir saugiai laikyti maisto produktus ypač svarbu. Ir ne tik siekiant išvengti apsinuodijimų sugedusiu maistu rizikos – tai aktualu ir norint maistą kuo ilgiau išlaikyti šviežią, sumažinti išmetamą jo kiekį ir taip sutaupyti pinigų. Prekybos tinklo „Maxima“ kokybės ekspertė, maisto technologė Ugnė Ulickienė pataria, kokiomis sąlygomis, ypač sugrįžus karščiams, laikyti skirtingus maisto produktus ir atskleidžia, kokius maisto produktus dažnas neteisingai laiko šaldytuve. „Vasarą patalpose nuolat laikantis šilumai ir didesniam oro drėgmės lygiui, maisto produktai, o ypač netinkamai laikomi, ima greičiau gesti, praranda gero skonio savybes. Tad norint kuo ilgiau maistą išlaikyti šviežią ir tinkamą valgyti, ypač…
Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti
„Kai kurie iš stacionaro skyriaus išvažiuoja į slaugos namus – tai darbingo amžiaus žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, dirbantys“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė apie pacientus, susirgusius erkiniu encefalitu. Laimei, nuo erkinio encefalito, kitaip nei nuo Laimo ligos, esti veiksminga skiepų programa. Apie šios pavojingos ligos simptomus, gydymą ir prevenciją edukuoja centro vadovė kartu su vyresniąja gydytoja, infektologe dr. Birute Zablockiene. Lietuviai užsikrečia dažniau nei latviai Kaip pažymi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva yra priskirta prie didelio erkių paplitimo kraštų, o pastarąjį dešimtmetį stebimas ženklus erkių ir erkinio enfecalito užsikrėtimų pagausėjimas. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje kiek daugiau nei…
NVSC: KAIP ELGTIS PER KARŠČIUS?
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja karščius, kai kuriose Lietuvos vietose temperatūros stulpeliai gali šoktelti iki 29–34 laipsnių karščio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, kaip karštomis dienomis reiktų saugoti savo sveikatą. Vanduo gaivina, bet būkime budrūs Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių. Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar…
Vienintelis atvejis, kai ant maisto atsiradęs pelėsis tampa delikatesu: dietologė įvardijo šio produkto naudą
Pelėsinio sūrio gamybos technika atsirado visiškai atsitiktinai: pastebėta, kad švieži sūriai, laikyti vėsiuose bei drėgnuose urvuose, įgydavo tam tikrą pelėsį. Laikui bėgant, sūrininkai suprato, kad atsiradusios melsvos bei žalsvos pelėsio dėmės – tai fermentų išskyrimo požymis. Tokiu pelijimo būdu susiskaidydavo baltymai bei riebalai, taigi, sūris įgaudavo aštresnį ir kompleksiškesnį skonį. Šiandien kulinarija neatsiejama nuo pelėsinių sūrių. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl aukšto kaloringumo tai turėtų būti saikingai vartojamas produktas. Be to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijos vadovė Olga Suchočeva pabrėžia, kad tokio produkto laikymui namų sąlygomis reikalingos atitinkamos žinios, mat pelėsinis sūris irgi genda. Organizmui reikalingos maistinės medžiagos Pelėsiniai sūriai – unikalūs maisto produktai. Anot gydytojos…
Vasariškas vaikų pramogas temdo traumos: dažniausiai nelaimės nutinka važinėjant paspirtukais ir šokinėjant ant batutų
Vasarą sėdėti namuose tikrai nesinori, o ypač vaikams, kurie esant šiltiems orams nevengia aktyvių pramogų. Deja, jos neretai baigiasi sužalojimais ir traumomis. Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja-gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė spaudos konferencijoje teigė, kad vien važinėjant dviračiais ir paspirtukais patirtų traumų šiltuoju metų laikotarpiu į skyrių kasdien kreipiasi apie 10-15 vaikų. Dar panašiai tiek mažųjų kasdien nukenčia šokinėdami ant batutų. Pasivažinėjimai paspirtukais neretai baigiasi ligoninėje Anot I. Sapagovaitės, jaunesni vaikai dažniausiai susižaloja važinėdami paprastais, o vyresni ir paaugliai – elektriniais paspirtukais. Dažniausiai traumos patiriamos dėl griuvimų važiuojant per dideliu greičiu, užkliuvus už šaligatvio bortelio ar įvažiavus į duobę. „Važiuojant nedideliu greičiu ir nukritus dažniausiai viskas baigiasi sumušimais,…
Žolinių proga – išskirtinis varškės pyragas: pagaminti sugebės kiekvienas
Varškė – vienas mėgstamiausių lietuvių pieno produktų, savyje turintis daug naudingųjų medžiagų. Varškės panaudojimo variantų gausybė: vieni mėgsta iš jos gaminti varškėčius, kiti renkasi ją valgyti su vaisiais ar uogiene. Dėl didelio baltymų kiekio varškę ypač mėgsta profesionalūs sportininkai, o jos produktų nevengia ne tik fizinį, bet ir protinį darbą dirbantys žmonės. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kelis kartus per savaitę varškė turėtų tapti ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų užkandžiu, nes joje esantys vitaminai prisideda prie augančio organizmo formavimosi. Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologai kviečia varškę naudoti ne tik įvairiems valgiams, bet ir desertams, o Žolinių proga siūlo pasigaminti išskirtinį, nekeptą varškės pyragą. Kviečia rinktis liesesnę varškę Varškė…
Leidžiantiems laiką gamtoje: ką daryti susižeidus ir kodėl ant žaizdos negalima dėti trauklapio?
Leidžiant laiką gamtoje itin svarbu būti pasirengus netikėtiems susižeidimams, tarp kurių dažniausiai pasitaiko – įsipjovimai, nusibrozdinimai ar įsidrėskimai. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pabrėžia, kad gamtoje ant žaizdos jokiu būdu negalima dėti trauklapio, bei pataria, kaip reikėtų teisingai pasirūpinti žaizda. Tik nedėkite ant žaizdos trauklapio „Vaikystėje buvome išmokę, kad jeigu nusibrozdinai ar įsipjovei – ieškok aplink trauklapio ir dėk jį ant žaizdos. Tačiau patarčiau šios klaidos nedaryti, ypatingai, jeigu ką tik jį nusiskynėte pievoje ir tik lengvai pirštais nubraukėte nuo lapo žemes ir nešvarumus. Toks augalo naudojimas gali padaryti daugiau žalos negu naudos, pavyzdžiui, žaizdą gali užpulti infekcijos. Tokiais atvejais, trauklapis ne paskatins žaizdos gijimą, o tik jį apsunkins“, – pasakoja…
