A.Lukošius: internetas toks pats įrankis kaip ir plaktukas – kaip juo neprisiploti pirštų?

Informacinių technologijų apsuptyje dažnas pagalvoja apie įvairių išmaniųjų įrenginių įtaką mūsų fizinei sveikatai, tačiau pamiršta psichologinę. Pasak muzikanto, technologijų eksperto ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Arnoldo Lukošiaus, internete kaip realiame gyvenime yra ir „tamsių tarpuvarčių“, ir „gražių parkų“. Jeigu išmaniaisiais prietaisais geriau moka naudotis vaikai, tai dar nereiškia, kad jų tėvų gyvenimo patirtis nepravers susigaudant virtualiame pasaulyje.

Kaip elgtis internete

„Šiandien susiduriame su tokiu paradoksu, kai tėvai lyg ir saugo vaikus nuo besaikio telefono ar planšetės naudojimo, bet tuo pačiu trokšta, kad ateityje jie gautų darbą, kuriame turės kiaurą dieną spoksoti į kompiuterio ekraną. Arba kai priklausomybę išmaniesiems įrenginiams skatina patys tėvai – viešai vis burbėdami, kokie kenksmingi tie ekranai vaikams, bet kai tik nori nuo atžalos pailsėti, įbruka jiems į rankas jį patys ir net nesidomi, ką vaikai ten veikia“, – sako A. Lukošius.

Pasak jo, kovoti prieš išmaniuosius įrenginius šiuolaikiniame pasaulyje yra beprasmiška, geriau ne drausti, o mokyti vaikus jais naudotis ir daugiau pasakoti apie elgesio normas internete, kad išvengtų tokių problemų kaip patyčios, melagingos naujienos ar kibernetinės atakos.

Muzikantas siūlo susitelkti ties tuo, kaip protingai išnaudoti technologijų teikiamas galimybes, integruoti jas į savo dienotvarkę taip, kad nekenktų sveikatai, o gal net atvirkščiai – padėtų gyventi sveikiau ir įdomiau.

„Internetas, kompiuteris ar televizorius yra toks pats įrankis kaip ir bet kuris kitas, pavyzdžiui, plaktukas, su kuriuo galima ir namą pastatyti, ir kažką sužaloti. Užuot mėginus vaikams drausti, geriau išmokyti taisyklingai šiuo įrankiu naudotis, kad neprisiplotų pirštų. Tėvai vaikui yra autoritetas, tad turėtų paaiškinti, kas yra interneto higiena ir kokios gali būti jos nesilaikymo pasekmės, padėti suprasti, kokią atsakomybę prisiimi, kai pasidalini kažkuo viešai. Galų gale, kad technologijos – tai tik modernus įrankis, kurį reikia įvaldyti, o ne jam tarnauti“, – pasakoja A. Lukošius.

Pastebėti priežastį

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų yra pripažinusi psichinės sveikatos sutrikimu. Jeigu visgi tėvai įtaria, kad jų vaikas turi tokią priklausomybę, A. Lukošius siūlo užuot uždraudus naudotis prietaisu iš viso, pirmiau paieškoti priežasties.

„Gal verčiau reiktų paanalizuoti visumą ir paieškoti, iš kur tai kilo? Gal tai net ne priklausomybė žaidimui, o tiesiog bėgimas nuo realaus gyvenimo, gal  už to slepiasi kokia nors depresijos forma? Juk jei atėmus iš vaiko kompiuterį ar telefoną jis leis laiką žiūrėdamas į sieną tai dar nereikš, kad jam pasidarė geriau. Turbūt, visų pirma, reiktų gyvenimą užpildyti kita veikla, nes kažkur liko spraga. Taip, tai yra rimtas darbas tėvams, o kartais ir psichologams“, – pastebi muzikantas.

Siekiant vaiką atitraukti nuo virtualaus pasaulio, A. Lukošius tėvams siūlo pasitelkti tas pačias išmaniąsias programėles.

„Bendraudamas su įvairaus amžiaus vaikais ir paaugliais CPVA projekto „Pažadas sveikatai“ susitikimuose mes puikiai vieni kitus supratome. Daugelis jų noriai sutinka, kad besaikis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais kenkia tiek regėjimui, tiek laikysenai, tiek psichologinei sveikatai, bet tuo pačiu paklausti, ar nuo šiol sutiktų kompiuteriu naudotis iki dviejų valandų per dieną, rankos nepakelia nei vienas. Visgi tos pačios išmaniosios programėlės tėvams šiandien gali padėti sekti, kiek laiko jų vaikas būna prie telefono, leidžia apriboti naudojimąsi įrenginiu iki tam tikro laiko, valdyti, kokiomis programėlėmis galima naudotis. Be to, juk yra ir dienotvarkę, sportą skatinančių programėlių bei žaidimų“, – patarimais dalijasi A. Lukošius.

Svarbu daryti pertraukas

Kauno klinikose vykusiame susitikime akių ligų gydytojai – rezidentai Monika Vieversytė bei Adomas Pajėda, dirbantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, supažindino vaikus su sveikatos problemomis, kurias gali sukelti besaikis technologijų naudojimas.

„Dažnai vaikai ir paaugliai baigia ir pradeda savo rytą nuo socialinių tinklų ar žaidimų ir taip ne tik neišnaudoja produktyviausio dienos laiko naudingesnei veiklai, bet ir atsisako patirčių, kurias suteiktų socialinis gyvenimas. Išmanieji telefonai, planšetės, kompiuteriai skleidžia mėlyną šviesą, kuri ne tik padeda mums matyti, bet taip pat reguliuoja „vidinį laikrodį“ ir miegą. Visgi šiuolaikiniuose telefonuose galima naudoti mėlynos šviesos filtrą arba nešioti akinius, turinčius apsauginę dangą, apsaugančius nuo išmaniųjų įrenginių skleidžiamos šviesos“, – siūlo M. Vieversytė.

Neretai telefonu, planšete ar kompiuteriu, pasak akių ligų gydytojos – rezidentės, yra naudojamasi toli gražu ne ergonominėje darbo aplinkoje, dėl to kaupiasi aibė problemų: nugaros ar pečių skausmas, kenčia rankos ir plaštakos raumenys, gali išsivystyti riešo tunelinis sindromas, taip pat pavargsta akys.

Pasak M. Vieversytės, naudojantis stacionariu kompiuteriu į ekranus žmonės yra linkę žiūrėti iš 30-40 cm. atstumo, nors rekomenduotina laikytis bent 1 metro atstumo.

Specialistai yra paskaičiavę, kad nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus kompiuteriu reikėtų naudotis ne ilgiau kaip 2 valandas. Pailsinti akis galima vadovaujantis formule – „20-20-20“, kai kas 20 minučių reikėtų žiūrėti į už 20 metrų esantį objektą apie 20 sekundžių. Taip pat, turint laiko ilgesnei akių mankštai, galima treniruoti akis žiūrint į viršų ir į apačią, sukti akis ratu ar kvadratu, dažniau mirksėti, suspausti ir atleisti akis.  

Projektas „Pažadas sveikatai“ vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)