Šiais laikais dirbtinės kalbos naudojamos kine ir literatūroje – kad fantastiniai pasauliai būtų kuo ryškesni ir realistiški. Tai kalbos
kurių žodynas ir gramatika yra specialiai sukurti vieno ar kelių žmonių, o ne natūraliai susiformavę mūsų istorijoje. Tokių kalbų yra priskaičiuojama net 36, bet dažnas iš mūsų mažai ką apie jas žinome. Bet apie labiausiai paplitusia dirbtine kalbą esperanto tikrai esamę girdėję.
„Mes rašome” išrinko pačius įdomiausius šio pobūdžio projektus.
Universalglotas
Universaglot – pati pirma dirbtinė kalba, kuria sugalvojo Prancūzų lingvistas Jean Pirro 1868 metais. Ši aposteriorinė kalba atsirado 10 metų anksčiau už volapiuką ir 20 metų už esperanto kalbą. Universalglot’o kalba buvo įvertinta tik mažos grupės žmonių ir nepatyrė dydelio populiarumo. Pirro šią kalbą sudarė gan smulkiai, sugalvojes 7000 pagrindinių žodžių.
Abėcėlė: Susideda iš 26 lotynų ir vokiečių žodyno raidžių.
Tarimas: Panašus į anglų, bet balsės tariamos ispanų arba italų manieruose.
Leksika: iš romėnų ir vokiečių kalbų išrinkti patys žinomiausi ir paprasčiausi žodžiai. Dauguma žodžių panašūs į prancūziškus arba vokiškus.
Volapiukas
Volapiukas buvo sukurtas Bedene, Vokietijoje katalikų kunigo Johann Martin Schleyer 1879 metais. Kunigas teigė, kad šią kalbą sukurti jam padėjo dievas, kuris jį aplankė bemiegės nakties metų. Pavadinimas kilo iš anglų kalbos žodžių world (vol volopiuko kalba) ir speak (pük), o kalbos pagrindas buvo lotynų kalba. Volapiukas palyginus su Universalgloto kalba, gan ilgą laiką buvo populiarus: šią kalbą buvo leidžiami 25 žurnalai ir buvo išleista 300 vadovėlių norintiems šią kalbą įsisavinti. Egzistuoja net WikiPedia naudojanti Volapiuko kalbą. Bet išskyrus jos, šią kalbą XXI amžiūje praktiškai niekas nenaudoja, bet užtat pats žodis „volapiukas” įtrauktas į kaikurias Europos kalbas, kaip sinonimas kažko beprasmio ir nenatūralaus.
Abėcėlė: Volapiukas turi 3 abėcėles: pagrindinė – labiau artima lotynų abėcėlei ir susidedanti iš 27 raidžių, fonetinė abėcėlė susideda iš 64 raidžių ir lotynų išplėstoji abėcėlė. Visos šios 3 abėcėlės teoriškai buvo sukurtos tam, kad padėti skaityti ir rašyti, tačiau praktiškai visa tai tik trukdė.
Tarimas: Volapiuko fonetika išties labai paprasta: nėra labai sunkių R garso sujungimų, kas palengvina tarimą vaikams ir tautoms, kurios R garso savo kalboje visiškai nenaudoja.
Esperanto
Pati populiariausia dirbtinė kalba buvo sukurta tolimaisiais 1887 metais, Varšuvos lingvisto ir okulisto Liudviko Lazario Zamenhofo. Pavadinimas kilo iš pseudonimo (Dr. Esperanto) kas pažodžiui iš esperanto reiškia „tas, kuris tikisi“. Zamenhofas tikėjosi kad sukurdamas šią kalbą ji taps tarptautine ir ją galima bus lengvai išmokti. Tačiau jo ketinimai nebuvo pakeisti visas kitas pasaulio kalbas, o kad ji tik palengvintų bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis.
Esperanto kalba šiuo metų gali susišnekėti 100 000 mūsų planetos gyventojų. Šia kalba yra transliuojamos kelios radijo stotys (tame tarpe ir Vatikano radijas), dainuoja kelios muzikinės grupės ir kuriami filmai. Maža to, egzistuoja ir Esperanto Google paieška.
Abėcėlė: jos pagrindas buvo lotynų kalba ir susideda ji iš 28 raidžių.
Leksika: Žodžių šaknys priklauso romenamų ir vokiečių kalboms.
